Poliamorinius santykius propaguojančių žmonių Lietuvoje yra šimtai, o kai kurie iš jų išdrįsta apie tai kalbėti viešai.
Julija (aut. pastaba – vardas pakeistas) naujienų portalui tv3.lt pasakojo, ką reiškia būti poliamoriniuose santykiuose.
26-erių moteris pasakoja, kad prieš atrandant poliamorija, jos santykiuose būdavo visokiausių „kliurkų“, nors ir dėdavo visas pastangas, kad santykiai klostytųsi.
„Stengiausi, kaip galėjau, pasirūpinti savo žmogumi, bet nedažnai pavykdavo išlaikyti santykius ilgam. Po laiko pradėdavo kankinti ilgesys ar susižavėdavau nauju žmogumi – tada kaltindavau save, gedėdavau iširusių santykių, bet tuo pačiu ir džiaugdavausi trumpa laisve“, – sako ji.
Tapo atviresnė
Vėliau Julija internete perskaitė, kas yra poliamorija. Tuomet jai tai atrodė tarsi nepasiekiama viršūnė. Tačiau po ilgų svarstymų su tuometine partnerė jos „atidarė“ savo santykius trečiam žmogui.
„Visad yra jauduliukas, kai randu naujų būdų būt „nenormali“... (šypsosi) Staiga atsirado, ką reikia aptarti, elgtis atsargiau ir sąmoningiau, kad nieko neužgaučiau ir neapgaučiau. Užtruko priimti save naujai ir pačiai nesidrovėti, neteisti savęs. Teko išmokti kalbėtis daugiau, atviriau“, – apie pirmuosius tokius santykius pasakoja ji.
Iki šiol ilgiausi Julijos santykiai truko penkerius metus su žmogumi, su kuriuo ir išbandė poliamorinius santykius. Tačiau, pasak jos, vis dėlto svarbiausi santykiai yra kitokie:
„Svarbiausi mano santykiai yra su savimi – tai jau ilgokai! Ilgiausiai draugavau su žmogumi, su kuriuo ir kilo idėja pamėginti. Suapvalinus, apie penkerius metus. Ir dabar neblogai sutariam, kas ten žino, kaip bus ateityje... Tiesiog išsiskyrė poreikiai ir interesai. Nesakau, kad nebuvo skaudu, bet gyvenimas nestovi vietoje“, – kukliai šypteli ji.
Visi gyvena savo gyvenimus
Julija sako, kad visada rodo interesą susipažinti ir palaikyti ryšį su savo partnerių kitais partneriais – „metamūrais“. Taip ji gali geriau pasitikėti žmogumi ir jausti empatiją. Tačiau ne visi jie nori bendrauti:
„Jei žmogus nenori su manimi bendrauti – irgi nepriversiu, ir ne visi turi tiek laiko ir/ar energijos kaip aš (šypsosi).
Mano partneriai turi vieni kitų kontaktus, kartais pabendrauja, bet nepasakyčiau, kad labai daug dėmesio skiria vieni kitiems. Visi gyvena savo gyvenimus, draugiškai ir taikiai“, – sako ji.
Kai kuriems gali atrodyti, kad užbaigti vienus iš užmegztų santykių gali būti lengviau, tačiau Julija į klausimą, ar poliamoriniuose santykiuose lengviau išgyventi išsiskyrimą, atsako neigiamai:
„Trumpas atsakymas – ne. Na, o ilgas... statistiškai, kuo daugiau tų santykių visokių, tuo daugiau ir skyrybų ar pokyčių – šiek tiek mažiau stabilumo. Be abejo, turėdama daugiau patirties, galiu efektyviau tvarkytis su savo emocijomis, o su daugiau nei viena atrama gyvenime – gaunu daugiau pagalbos, palaikymo.
O bet tačiau, sunkiau atstatyti pasitikėjimą savimi, nes priežastys skyryboms būna gilesnės ir sudėtingesnės, nei „mano gyvenime atsirado kitas žmogus““.
Kiekvienas santykis unikalus
Sakoma, kad dviejų žmonių tarpusavio santykių kūrimas yra darbas. Julija sako, kad santykių kūrimas su keliais žmonėmis reikalauja tiek pat pastangų kaip ir su vienu žmogumi, tik galbūt laiko planavimas tampa svarbesnis.
„Visi santykiai yra kažkiek darbas, kažkiek žaidimas – ne tik romantiniai. Dažnai žmonės klausia apie pavydą ir neištikimybę – tai trumpai atsakysiu, būna ir to, ir ano. Pavydas kyla iš nepasitikėjimo savimi, nepatenkintų poreikių ir baimės, o neištikimybė yra santykių, susitarimų laužymas. Žmonės yra chaotiškos būtybės, gal daugiau su tuo susitaikiau artimai bendraudama su daugiau nei vienu“, – sako ji.
Pati Julija atvirauja, kad santykiuose su daugiau nei vienu žmogumi, visų mylėti vienodai neišeina, tačiau tam yra puikus paaiškinimas.
„Ar vienodai mylime mamą ir tėtį, draugus Paulių ir Simoną, kaimynę Marytę ir... na, supratot idėją turbūt. Visus myliu skirtingai! Ir tai ne kiekybės, o kokybės klausimas – vertinu skirtingus asmenybės bruožus, užsiimame skirtinga veikla, dėmesį ir laiką skirstau pagal poreikius ir galimybes. Kiekvienas santykis yra unikalus“, – pasakoja moteris.
Niekada nesako niekada
Julija gyvenime atsiradus naujai simpatijai tiesiai šviesiai papasakoja, kaip atrodo jos kuriami santykiai. Vieniems tai atrodo nesuderinama su jų gyvenimo būdu, o kitiems – priimtina.
„Aš visų pirma vadovaujuosi jausmais – ar man žmogus patinka, ką norėčiau su juo sukurti. O tuomet ir protas įsijungia – ar turiu tam resursų, ką galėčiau pasiūlyti... Viskas yra derybų klausimas. Ne visi sutinka, bet ir aš juk ne su visais noriu draugauti“, – pasakoja ji.
Moteris sako, kad pamato įvairių žmonių reakcijų, kai šie sužino, kad jos santykiai yra kitokie nei įpratusi matyti visuomenė.
„Branduolinės šeimos idėja mums yra skiepijama nuo mažumės, todėl, žinoma, teko įveikti kelias baimes ir nerimus. Nemanau, kad ta poliamoriška tapatybė galėtų tapti smurto pagrindu, kaip, pavyzdžiui, LGBT tapatybės dažnai tampa. Manau, kad tai mažiau „matoma“ ir privatesnė gyvenimo dalis“, – svarsto ji.
Į žinią, kad Julija nori puoselėti santykius daugiau nei su vienu žmogumi, jos tėvai ir draugai reagavo ramiai, tiesa, kai kurie iki šiol į visą tai žiūri skeptiškai, tačiau pati moteris dėl to nė kiek nesijaudina.
Ji nesako „niekada“ ir galimybei grįžti prie monogamiškų santykių, tačiau sako, kad dabartiniai jos santykiai nėra tik eksperimentas.
„Gal ir galėčiau, negaliu pasakyti, kas bus po dešimt metų. Kol kas to visai nenoriu, man svarbu autentiškas ir neapsunkintas bendravimas, laisvė tyrinėti save ir aplinkinius... Tai nėra eksperimentas, kurio metu ieškau „to vienintelio“ asmens“, – pokalbį užbaigia Julija.
