Karmazinų pažintinis takas (Vilniaus r.)
Neries pakrante takas tęsiasi apie 1,5 km. Upė šioje atkarpoje ypač graži. Č. Kudaba knygelėje „Nerimi“ rašė: „Ties Rykantais išraičiusi pačias gražiausias visoje savo tėkmėje kilpas, Neris penkiems kilometrams nusitaiko šiaurės vakarų kryptimi, tarsi pasiruošdama didžiausioms Velniakampio kilpoms“. Neris, staigiai pasukusi į šiaurės rytus ir nutekėjusi 4 km, daro įspūdingą posūkį į šiaurės vakarus. Štai šioje vietoje, užlipus laiptais apie 60 metrų, prieš lankytojų akis atsivers dalis Didžiosios Velniakampio kilpos su nuostabiu kraštovaizdžiu.
Netoli Karmazinų pilkapyno už Purvės rėvos pamatysite ir plačiausią Neries vietą – čia upės plotis siekia net 150 metrų! Dėl Purvės rėvos akmenų šniokštimo ir įspūdingo pločio Neris šioje vietoje atrodo ypač galinga.
Tikimės, kad lankytojai, eidami pro Karmazinų pilkapyną, žvelgdami į mitologinius akmenis, pažins ir pajaus ir kitą – sakralųjį – Neries veidą. Ši upė vis dar pilna baltų mitologijos vaizdinių ir mena archainius protėvių tikėjimus, kai buvo tikima magiška vandens galia, padedančia vėlei pereiti į kitą pasaulį... Keliaudami taku, Jūs visą laiką būsite miške.
Lankytojus kviečiame atkreipti dėmesį į medynų įvairovę – tamsų eglyną keis atkuriamaisiais kirtimais ugdomas miškas, pastarąjį – brandus šimtametis pušynas. Užlipus laiptais Neries šlaitu į viršų, Jus pasitiks mišrus miškas su galingais ąžuolais, išlakiomis pušimis, retomis guobomis ir žmogaus rankų nepaliestu juodalksnynu.
Čia augančių ąžuolų vidutinis amžius siekia 160, pušų – 120, juodalksnių – 80 metų. Tokio brandumo miškų Lietuvoje labai reta. Žolinė augalija nenusileidžia medžiams – ištisos plantacijos į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų daugiamečių blizgių, kvapniųjų pakalnučių, kitų augalų.
Mūšos tyrelio pažintinis takas (Joniškio r.)
Mūšos tyrelio pažintinis takas atidarytas 2015 m. kovo mėn. ir yra ilgiausias pelkėje esantis lentų takas, įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Lentų tako ilgis 3605,87 m., bendras tako ilgis į vieną pusę 4480 m, o norint nueiti visą taką, reikia įveikti daugiau nei 8 km. 2019 m. pavasarį užbaigti ir antrojo pažintinio tako etapo įrengimo darbai, kurių metu lentų takas pailgėjo dar 2 km. Taigi nuo šiol Mūšos tyrelio pažintinis takas dar patrauklesnis – po draustinį vingiuoja žiedu.
Mūšos tyrelio pažintinis takas įrengtas išskirtinėje vertingoje gamtinėje teritorijoje – Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje, kuris įtrauktas į Žagarės regioninį parką kaip "sala" - be tiesioginės jungties su likusia parko teritorija. Šis išskirtinis Šiaurės Lietuvos gamtinis kompleksas susideda iš aukštapelkės, tarpinio tipo pelkės, žemapelkės, durpynų ir šlapių miškų.
Pelkės pietinėje dalyje prasideda Mūšos ir Juodupio upės, rytinėje dalyje telkšo natūralus Miknaičių ežeras ir daug mažų ežerėlių. Draustinis įtrauktas į NATURA 2000 tinklo teritorijų sąrašą.
Žagarės regioninio parko direkcija kviečia susipažinti su unikaliu žmogaus nepaliestu gamtos kampeliu keliaujant Mūšos tyrelio pažintiniu taku. Mūšos tyrelio pažintinį taką galima lankyti ir savarankiškai be direkcijos darbuotojų palydos. Tačiau prašoma laikytis rimties, netriukšmauti. Keliaudami taku nerasite nė vienos šiukšliadėžės (išskyrus poilsiavietę tako pradžioje). Taip pasielgta ne šiaip sau. Būkite atsakingi ir supratingi – ką atsinešėme su savimi, tą ir išsineškite.
Gerbkime ir saugokime gamtą! Mūšos tyrelio pelkėje kilęs gaisras šį išskirtinį gamtinį kompleksą sunaikintų negrįžtamai, į pelkės teritoriją neįvažiuotų ugniagesių technika, o degančias durpes užgesinti ypač sudėtinga. Todėl 2015 m. Mūšos tyrelio pažintinis takas Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu paskelbtas nerūkymo zona.
Varnikų pažintinis takas (Trakų r.)
Pažintinį taką Varnikų botaniniame-zoologiniame draustinyje Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija įrengė 1996 metais – išnaudojo miške esančius kelius ir takus, kvartalines linijas, o šlapiose vietose paklojo lieptus iš tipografo nudžiovintų Varnikų miško eglių. 2006 metais Trakų miškų urėdija medinę tako įrangą atnaujino, panaudojusi moderniai apdorotą, todėl daug atsparesnę medieną.
Takas ypatingas tuo, kad leidžia lankytojui bet kuriuo metų laiku patogiai, nesušlapus kojų pasiekti ir apžiūrėti ne tik mišką, bet ir sunkiai prieinamas pelkės vietas.
Nuėjus mažiau nei 5 km galima pamatyti didžiulę biotopų įvairovę – žmogaus pasodintus jaunus ir per kelis šimtus metų natūraliai susiformavusius senus įvairių tipų miškus, pamiškės pievas ir pelkes su užaugančiais ežeriukais. Taip pat galima susipažinti su kertinėmis miško buveinėmis ir Europos bendrijos svarbos buveinėmis.
Šiame pažintiniame take lankytojas ras visko: retų augalų, grybų, kerpių, Lietuvoje ir kitose šalyse saugomų vabzdžių, paukščių, žinduolių, varliagyvių, roplių. Priklausomai nuo to, kaip tyliai einate ir kiek atidžiai žiūrite (arba nuo to, kas jus lydi ir parodo). Draustinis ypatingas tuo, kad ši didelė natūralios gamtos įvairovė susitelkusi santykinai mažoje teritorijoje (draustinio plotas – 606 ha), ji labai intensyviai lankoma, apsupta gyvenamųjų vietovių ir nutolusi vos 3 km nuo Vilniaus miesto ribos.
Čepkelių mokomasis takas (Varėnos r.)
Šiame take lankytojai pamato Čepkelių raistą, pušynais apaugusias kopas, susipažįsta su pelkės ir miško augmenija. Suteikta galimybė nors akies krašteliu žvilgtelėti į vieną vertingiausių mūsų krašto objektų – Čepkelių raistą. Čia iš apžvalgos bokšto atsiveria didžiuliai miškingomis salomis iškaišyti padūmavusios pelkės plotai, o medinis (pritaikytas neįgaliesiems) takas nuveda į apžvalgos aikštelę.
Nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d. pažintiniais tikslais lankytis rezervato mokomajame take leidžiama taip pat ir savarankiškai, turint direkcijos išduotą raštišką leidimą arba lydint mūsų gidui. Šiuo laikotarpiu ekskursijų skaičius per dieną neribojamas.
Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas (Kauno r.)
Visas Dubravos apyrubės rezervatas apima 120 ha ploto teritoriją, kurioje auga sunkiai į vieno žmogaus glėbį telpančios pušys, savo viršūnes iškėlusios net į 33 metrų aukštį. Aukščiausia išmatuota rezervato pušis yra 38 metrų aukščio, o storiausia siekia beveik 78 metrų storį ir yra 8 kub. m tūrio.
Visai čia pat, krūvomis guli išvartyti ir apipuvę išdžiuvėliai. Kai kurie vis dar stovi, tvirtai šaknimis įsikibę į žemę, bet jau yra pliki, nes regimai žuvę.
Rezervato virtuoliai ir sausuoliai medžiai sudaro neatsiejamą ekosistemos dalį, ypač reikalingą naudingųjų mišo vabzdžių vystymuisi ir miško bendrijų biologinei įvairovei palaikyti. Apie ketvirtadalį Dubravos rezervatinės apyrubės teritorijos užima liaunais berželiais ir smulkiomis pušelėmis apaugusi bei samanų kupstais išvagota aukštapelkė. Tai be galo vaizdingas ir svarbus apyrubės objektas, kurį išsaugoti yra viena svarbiausių rezervato paskirčių.
Per visas įdomiausias Dubravos rezervato vietas vingiuoja 1,9 km. ilgio pažintinis takas, su pakeliui išdėstytais 8 informaciniais stendais, supažindinančiais lankytojus su vietovės floros ir faunos ypatybėmis. Šis takas buvo įrengtas dar 2005 metais ir per tą laiką jį ypatingai pamėgę vietiniai Vaišvydavos gyventojai.
Keliaudami Dubravos apyrubės rezervato pažintiniu taku lankytojai gali pamatyti 150 metų senumo mišką, kuriame nuo lengviausio vėjelio supasi ir krebžda dangų remiančios storulės pušys. Pakelėje susikaupusius sausuolius, bei žvėrių pažeistus medžius gausiai nusėjusios kerpės ir medieną pūdantys grybai. Vietomis styro seni kelmai, o pro takelį retkarčiais praskuodžia laukiniai paukščiai ar žvėrys.
Šaltinis: „Pamatyk Lietuvoje“
