„Džiugu, jog NVI veikia pati moderniausia, 2021 m. pagaminta įranga. Analizatorius užtikrina greitą tyrimų atlikimą – 93 proc. tyrimų atliekama per 18 minučių, o skubių (cito) tyrimų reakcijos laikas – 9 minutės. Įranga – pirmoji Lietuvoje, tad aparato instaliacijos metu vykusiame seminare dalyvavo kolegos iš kaimyninių šalių – Latvijos ir Lenkijos. Pažymėtina ir minimali aparatūros priežiūra, supaprastinanti kasdieninį laboratorijos darbuotojų darbą“, – pasakoja NVI genetinės laboratorijos vedėja dr. Rasa Sabaliauskaitė.
Pasak NVI vadovės prof. Sonatos Jarmalaitės mokslo pažanga ir spartus inovacijų atėjimas į kliniką leidžia kiekvienam onkologiniam pacientui naudotis personalizuotos medicinos įrankiais, o onkologams bei sveikatos politikams kelti vėžio kontrolės kokybę šalyje.
„Be patikimos vėžio žymenų kontrolės neįsivaizduojama kokybiška paciento stebėsena, o plati tyrimų paletė leidžia atsakyti į daugelį klinikai svarbių klausimų“, – sako prof. S. Jarmalaitė.
Didesnė vėžio žymenų koncentracija kraujyje parodo didesnę onkologinės ligos tikimybę
Pasak dr. R. Sabaliauskaitės, šis tyrimas parodo tam tikros baltyminės (navikinės arba patologinės) medžiagos padidėjimą paciento kraujo serume. Kiekviena žmogaus organizmo ląstelė gamina tam tikras baltymines medžiagas, o vėžiu sergančių pacientų organizme šių medžiagų kiekis yra didesnis. Tai ir yra vadinama vėžio žymenimis, jų kiekį galima išmatuoti kraujyje naudojant įvairias instrumentines priemones. Pastaruoju metu didžiausias dėmesys yra skiriamas imunofermentiniams tyrimo metodams.
„Vėžio žymenų tyrimui atlikti reikalingas paciento veninis kraujas. Kuo didesnė vėžio žymens koncentracija kraujyje, tuo didesnė tikimybė, kad sergate onkologine liga. Laboratorinis vėžio žymens kiekio kraujyje ištyrimas leidžia anksti nustatyti tuos pokyčius, kurių kitais klinikiniais, instrumentiniais, rentgeno, skenavimo metodais kartais aptikti nepavyksta. Žymens kiekio didėjimas gali būti nustatomas mikrometastazių formavimosi metu. Laiku identifikavus ligos atkrytį ir pradėjus mikrometastazių gydymą, didiname paciento išgyvenamumo tikimybę.
Diagnozavus onkologinę ligą pirmą kartą, prieš atliekant chirurginį gydymą yra naudinga ištirti konkrečiai naviko lokalizacijai būdingus vėžio žymenis, pavyzdžiui krūties vėžiui būdingi CA15-3 ir CEA žymenys. Kaip rodo praktika, kai kurio nors vieno žymens kiekis kraujyje būna padidėjęs, tas žymuo ir bus onkologinio proceso stebėjimo rodiklis. Svarbu prisiminti, kad vėžio žymens kiekio kraujyje padidėjimą gali sukelti ne tik onkologinės ligos, bet ir kai kurios kitos nepiktybinės ligos“, – aiškina dr. R. Sabaliauskaitė.
Komentuodama žmonių, nesergančių onkologinėmis ligomis, įprotį atlikti šį tyrimą profilaktiškai dėl vėžio, patiems užsimokant, dr. R. Sabaliauskaitė sako, jog žmogus yra smalsi būtybė ir visuomet nori žinoti daugiau.
„Ne išimtis ir vėžio žymenys. Kartais, kilus abejonėms dėl savo sveikatos, ir laukiant kol priims gydantis gydytojas, žmonės pasidaro vėžio žymenų tyrimus. Noriu pabrėžti, jog vėžio žymens kiekio padidėjimas gali būti susijęs su kai kuriomis neonkologinėmis ligomis, todėl šeimos ar gydančio gydytojo konsultacija būtina. Esant poreikiui gydytojas užsakys papildomų tyrimų“, – sako genetikė dr. R. Sabaliauskaitė.
Vėžio žymenų tyrimas padeda gydytojui chemoterapeutui
Vėžio žymenys – onkologijos klinikoje yra rutininis tyrimas, padedantis diagnozuoti ligą, leidžiantis gydytojui stebėti paciento būklę ir laiku identifikuoti ligos atsinaujinimą, pakeisti gydymo strategiją ar įvertinti, kaip pavyko chirurginis gydymas.
„Vėžio žymenų svarba skiriasi priklausomai nuo naviko lokalizacijos. Pavyzdžiui, prostatos vėžio atveju tiriamas PSA žymuo yra naudojamas ne tik atsakui į gydymą vertinti, tačiau ir pirmą kartą diagnozuojant ligą bei vykdant ankstyvosios diagnostikos programą“, – sako gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė.
Gydytoja sako, jog nustačius sėklidžių navikus vėžio žymenų (AFP, BHCG,) kiekis yra svarbus rodmuo vertinant ligos stadiją bei prognozę. „Gydant šiuos navikus chemoterapija vėžio žymenis tiriame prieš kiekvieną chemoterapijos ciklą bei paciento stebėsenos metu, todėl ypatingai svarbu, kad tyrimas būtų atliekamas greitai ir kokybiškai.
Specifinius vėžio žymenis rekomenduojama ištirti nustačius kiaušidžių, krūties, kasos, žarnyno, skrandžio, neuroendokrininius ir kitus navikus. Dažniausiai vėžio žymenis tiriame kas 3 mėnesius, ir jie pasitarnauja kaip pagalbinis žymuo radiologiniais tyrimais vertinant atsaką į gydymą arba aktyviai stebint pacientą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad atliekant šių navikų profilaktinius tyrimus bei prevencinėse programose vėžio žymenys nėra naudojami“, – aiškina gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. E. Baltruškevičienė.
