Tikimasi, kad iki 2050 m. labiausiai iš visų Europos valstybių vaikų skaičius turėtų išaugti Lietuvoje

 „Eurostato“ leidinio „Europos jaunimas šiandien“ duomenimis, 2014 m. Europos Sąjungoje vaikų iki 15 m. amžiaus buvo 10 mln. mažiau nei 1994 m. Per pastaruosius 20 metų procentinė vaikų dalis tarp visų gyventojų sumažėjo visose ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją. 2014 m. Europos Sąjungoje vaikai sudarė 15,6 % visų gyventojų (1994 m. – 18,6 %), Lietuvoje – 14,6 %. Daugiausia vaikų tarp visų gyventojų 2014 m. buvo Airijoje (22 %), Prancūzijoje (18,6 %), o mažiausia – Vokietijoje (13,1 %), Bulgarijoje (13,7 %) ir Italijoje (13,9 %). Labiausiai vaikų procentinė dalis sumažėjo Kipre (nuo 25,2 % 1994 m. iki 16,3 % 2014 m., arba 8,9 procentiniais punktais), Lenkijoje (8,7 procentiniais punktais), Slovakijoje (8,2 procentiniais punktais) ir Maltoje (8,0 procentiniais punktais). Remiantis gyventojų skaičiaus prognozėmis, tikimasi, kad iki 2050 m., palyginti su 2014 m., žmonių iki 15 m. amžiaus procentinė dalis išaugs 9-iose valstybėse narėse. Labiausiai vaikų skaičius turėtų išaugti Lietuvoje (nuo 14,6 % 2014 m. iki 16,6 % 2050 m., t. y. 2 procentiniais punktais). Tuo tarpu visoje ES vaikų procentinė dalis 2050 m. turėtų nukristi iki 15,0 % (nuo 15,6 % 2014 m.). 2013 m. Europos Sąjungoje jaunuoliai iš tėvų namų išsikraustė sulaukę vidutiniškai 26,1 m. amžiaus; Lietuvoje – 25,9 m. (27 m. vyrai ir 24,8 m. moterys). Anksčiausiai tėvų namus palieka trijų Skandinavijos šalių jaunimas: Švedijoje – sukakę 19,6 m., Danijoje – 21 m., Suomijoje – 21,9 m. Ilgiausiai su tėvais gyvena kroatai (vidutiniškai iki 31,9 m. amžiaus), slovakai (iki 30,7 m. amžiaus), maltiečiai (iki 30,1 m. amžiaus) ir italai (iki 29,9 m. amžiaus).