36 metų odontologas Kameronas Klifordas (Cameron Clifford) sakė, kad jo sūnus Kalas nuo trejų metų buvo apsėstas aštuonkojų.
Per kiekvieną gimtadienį, Kalėdas, šventes jis visada sakydavo: „Aš noriu tik aštuonkojo“, – laikraščiui „New York Times“ pasakojo Cliffordas.
Vaikui padovanojo aštuonkojį
Spalio mėnesį Klifordas paskambino į vietinę akvariumų parduotuvę ir devintojo Kalo gimtadienio proga įsigijo Kalifornijos dvikojo aštuonkojo patelę. Ją pavadino Terrance, rašo dailymail.co.uk.
Terrance pasirodė esanti didesnė, nei tikėtasi, ir netrukus pradėjo dėti kiaušinius. Klifordas dokumentavo šią kelionę „TikTok“, kur jo vaizdo įrašai surinko milijonus peržiūrų.
„Neįsigykite aštuonkojo, jei nesate pasiruošę vienu metu prarasti miegą ir vaikų koledžo fondą“, – juokaudamas sakė jis „USAToday“.
Kai Klifordas pasakė sūnui, kad jie gali užsisakyti aštuonkojį iš vietinės akvariumų parduotuvės, devynmetis iš karto puolė į ašaras.
„Jo didžiausia svajonė, kuri kada nors gali nutikti žmogaus gyvenime, ką tik tapo įmanoma, ir jis tiesiog palūžo“, – sakė Klifordas.
„Mano draugai ir šeima, žinoma, visi, kaip tikriausiai įsivaizduojate, man sakė: „Na, dabar tu turi jam tai nupirkti“, – pridūrė tėvas.
Tėvas ir sūnus pradėjo ruoštis aštuonkojo, kurį pavadino Terensu, atėjimui.
Klifordas užsakė Terrence'ui sūraus vandens akvariumą, vandens ciklo sistemą ir maisto atsargų, daugiausia iš „Facebook“ prekyvietės. Jis manė, kad tai kainuos apie 600 dolerių.
Išleido tūkstančius dolerių
Tačiau iš pradžių šeima nesuprato, kad Terensas iš tikrųjų buvo patelė, kuri praėjus dviem mėnesiams po to, kai atvyko, pradėjo leisti mažus kiaušinėlius.
Ekspertai jam pasakė, kad kiaušiniai buvo neapvaisinti, o kiaušinėlių išleidimas tik praneša apie aštuonkojo patelės gyvenimo pabaigą. Kol vieną vasario vakarą Klifordas pakėlė kiaušinį ir buvo visiškai sukrėstas.
„Atsitiktinai jį išskleidžiau, o šis lašelis išlindo, išskleidė šiuos mažyčius čiuptuvėlius ir padarė tris plaukimo judesius“, – pasakojo jis.
„Galiausiai iš aštuonkojo Terranso išsirito iš viso 50 mažylių“, – sakė jis.
Šeimai teko pasirūpinti 50 atskirų namų netikėtiems palikuonims, išleisti tūkstančius dolerių moliuskams, krabams ir sraigėms, jau nekalbant apie išlaidas namui padarytai žalai dėl išsiliejusio vandens ir nedidelio elektros gaisro atitaisyti.
Tuo tarpu tėvas pradėjo skambinti į akvariumus ir mokslinių tyrimų įstaigas ir maldauti, kad jie paimtų kūdikius iš jo rankų.
„Tai daug darbo. Daug darbo, emocijų, pinigų ir laiko. Nežinau, ar buvome visiškai pasiruošę visiems šiems iššūkiams, bet tikimės, kad pavyks kuo daugiau jų sugrąžinti į namus.
O tuos, kurių negalėsime, sugalvosime būdą, kaip išlaikyti juos gyvus ir būti atsakingais. Tai nėra tikras konkretus planas, bet kol kas mums sekasi neblogai“, – sakė Klifordas.
Jis sakė, kad apskritai ši patirtis yra džiugi ir naudinga: „Tai buvo absoliučiai smagi patirtis ne tik man, bet ir mano vaikams.“
Praėjus dviem mėnesiams po išsiritimo pusė mažylių vis dar gyvi, o tai stebėtinai didesnis išgyvenamumo rodiklis nei vidutiniškai.
