Jie sumanė gaminti tvarsčius iš avies vilnos, tiksliau iš jos išgauto keratino, o antibiotikus pakeitė augaliniais ekstraktais.
Jų sukurta inovacija atrodo kaip įprastas tvarstis, tačiau jį dengianti medžiaga neįprasta – pagaminta iš avies vilnos, o tiksliau iš jos išgauto keratino. Iš jo miltelių paruošiamas tirpalas ir jis supilamas į elektrinio verpimo spintą.
Siekė išvengti infekcijų
„Ji sudaryta iš smulkių nano gijų, labai smulkių, paprasta akim nematomų, jos gerokai plonesnės negu plaukas“, – apibūdino KTU profesorė Virginija Jankauskaitė.
Idėja kurti tvarsčius, panaudojant avies vilną, gimė Kauno technologijos universiteto mokslininkams ir kolegomis iš Rumunijos.
Ypač sunkiai gyja žaizdos po nudegimų ar nušalimų, dėl įvairių ligų atsiradusios opos bei pragulos, dažnai į žaizdas įsimeta ir infekcija. Bandant nuo to apsaugoti įprastai naudojama medicininė tvarsliava su vaistais, bet kyla problemų.
„Antibiotikais arba analgetikais prisotinti. Bet iš kitos pusės, yra žinių, kad besaikis naudojimas antibiotikų sukūrė tokias daugumai antibiotikų atsparias bakterijas, kurios yra vienos iš pagrindinių veiksnių hospitalinėms infekcijoms vystytis“, – tikino V. Jankauskaitė.
O jos dažnai būna net mirtinos.
„Europoje kasmet nuo hospitalinių infekcijų sukeltų ligų miršta per 25 tūkstančius žmonių“, – pridėjo mokslininkė.
Rado pakaitalą antibiotikams
Tad mokslininkai sumanė vietoje antibiotikų tvarsčius prisotinti augaliniais ekstraktais.
„Ramunėlių žiedai, kaulažolės šaknys, medetkų žiedai – medžiagos, kurios mažina priešuždegiminius procesus, pasižymi antimikrobinėm, antioksidacinėm savybėm“, – paaiškino KTU profesorė V. Jankauskaitė.
Tokia antimikrobine medžiaga padengtas tvarstis dedamas prie žaizdos.
„Suformuoja tokią dangą, kuri yra porėta, laidi garams, skysčiams ir panaši į žmogaus audinius savo struktūra“, – pridūrė KTU profesorius Virgilijus Valeika.
Tvarsliavos kūrėjai sako, kad ji padės išvengti įvairių infekcijų, žaizdos gis greičiau ir randų liks mažiau.
„Šita tvarsliava bus ekologiškesnė ir sukels mažesnes galimybes vystytis sepsiui, bakterijemijai ir žaizdos užgis greičiau“, – tvirtino profesorė V. Jankauskaitė.
Panaudos atliekas
Svarbu ir tai, kad tvarsčiams gaminti naudojamos antrinės žaliavos, kurios dažniausiai tiesiog išmetamos.
„Plaukai, nagai, tos pačios vištų plunksnos, kurios yra išmetamos tai – puikus keratino šaltinis ir turėtų tikti šitam reikalui“, – svarstė KTU profesorius V. Valeika.
Kada tokia tvarsliava pasieks gydymo įstaigas ar vaistines – nežinia, laukia dar ilgi tyrimai.
Daugiau detalių – aukščiau esančiame vaizdo įraše.