Vieni iš globėjų - tai Aldona ir Gintaras. Aldona ir pati dirbo Telšių vaikų globos namuose. „Aš mačiau, kaip vaikams trūksta meilės, švelnumo, kaip jie pešasi kuris pirmas atsisės ant kelių ir gaus daugiau meilės, todėl nusprendžiau tapti globėja,“ – sako moteris.
Telšių vaikų globos namuose dirbusi Aldona įsitikinusi, kad „nieko vaikui nėra svarbiau nei šeima“. Aldonos ir Gintaro šeimoje dabar iš viso auga trys vaikai: trimetis Ignas, šešiametė Jurinta bei jų paauglys sūnus. Vaikai tarpusavyje gerai sutaria.
Pasak Aldonos, taip yra dėl paprastos priežasties: „Vaikų mes neskirstome. Visi vaikai yra tokie patys vaikai.“
Aldona ir Gintaras socialiniais globėjais tapo pirmą kartą. Jų namuose vaikai iš Telšių vaikų globos namų gyvena jau penkis mėnesius. Iš viso vaikai šeimoje praleis metus. Pasak Aldonos, iš pradžių vaikai buvo labai nedrąsūs: „Ignas beveik visai nekalbėjo. Ir mergaitė buvo labai baikšti. Vaikai labai bijojo žmonių.
Nuėjus pas draugus į svečius tiesiog susigūždavo, nusisukdavo ir apsikabindavo mane. Jie buvo išsigandę. Tačiau dabar vaikai daug drąsesni ir ramesni.“ Jau po mėnesio gyvenimo šeimoje vaikai pasikeitė.
„Berniukas buvo labai uždaras, nekalbėjo, bet po mėnesio jis pradėjo tarti žodžius. Mergaitė taip pat pasidarė drąsesnė. Dabar aš ją mokau skaityti, rašyti, piešti,“ - sako globėja Aldona. Po penkių mėnesių gyvenimo šeimoje vaikų ir jų globėjų santykiai tapo labai artimi. „Pripratome vieni prie kitų. Berniukas net mane vadina mama. Mergaitė stebi mane, mokosi. Kai aš gaminu maistą, pavyzdžiui kepu blynus, tai mergaitė klausia: „iš kur tu taip viską moki daryti?“, - patirtimi dalijasi socialinė globėja Aldona.
