Dauguma tokių pomidorų yra auginami ne dirvoje, o naudojant dirbtines trąšas, kurios juos paverčia gražiais, bet ne itin skaniais. Namuose auginti pomidorai yra daug naudingesni mūsų organizmui, kadangi jie turi didesnę likopeno koncentraciją.
Likopenas padeda kontroliuoti cholesterolio kiekį arterijose ir netgi manoma, kad Viduržemio dieta yra tokia naudinga vien dėl pomidoruose esančio šio pigmento.
Gausybė pomidorų rūšių, dydžių, formų, spalvų ir skonių yra kita nuostabi priežastis, kodėl verta juos auginti namuose. Panašiai, kaip bulvės, pomidorai gali skirtis, nuo didžiulių primenančių burokus, iki mažyčių ‚vyšninių‘. Tokia daržovė yra tikras džiaugsmas kiekviename sode.
Pagrindiniai pomidorų terminai Prieš pradedant auginti, būtina susižinoti pagrindinę informaciją bei terminologiją, kuri padės apsispręsti, ką sodinti.
Standartiniai. Tai yra pagrindinė pomidorų rūšis, kuri randama kiekvienoje parduotuvėje. Švelnūs, apvalūs, dažniausiai raudoni arba geltoni.
Didieji raudonieji. Tai yra nuo Viduržemio jūros kilę pomidorai, dažniausiai naudojami salotose ir sumuštiniuose. Prieš juos sodinant reikia žinoti, kad jie bręsta ilgiau, todėl nėra tinkami auginti lauke, šaltame klimate.
Slyviniai. Tradiciniai, itališki pomidorai, naudojami makaronų bei kitokiems padažams gaminti. Tinkamiausi kepiniams ir šaldymui, bet ne šviežiems patiekalams.
Vyšniniai. Maži, apvalūs ir su nuostabiu skoniu. Yra tiek raudoni, tiek geltoni.
Auginimo būdai
Vijoklinis auginimas: Tai tipiškai aukšti pomidorai, auginami ant medinio stiebelio, ant kurio išleidžia vieną stiebą su vaisiais. Šis stiebas išsišakoja į didesnes šakas, kurias reikia pašalinti norint išlaikyti stabilų augimą. Jei atsiradusias šakas paliekate, tai sumažina gaunamo derliaus skaičių.
Krūminis auginimas. Tinkami auginti įvairiose dėžėse, krepšiuose ar kitose tankiose vietose. Šis tipas neturi vieno pagrindinio stiebo, todėl juos gali auginti ir po termine plėvele. Dažniausiai jie auga iki metro ilgio plote. Daržovės gana greit subręsta ir būna mažesnio dydžio.
Žemaūgiai. Itin smulkių pomidorų tipas, dydis maždaug 20 centimetrų. Geriausia auginti mažuose plotuose. Kur auginti. Pomidorai yra sub-tropinės daržovės, todėl jiems reikalinga saulės šviesa.
Augindami juos palei sodo sieną ar tvorą, suteiksite jiems pakankamai saulės. Tereikia neužmiršti jų pakankamai laistyti.
Jiems taip pat patinka dirva, kuri yra drėgna ir be nuolatinio laistymo.
Dirvos vieta
Pomidorams reikalinga labai derlinga dirva. Jei pomidorams patinka dirva, jie gali užaugti iki 2 metrų aukščio ir suteikti gausybę vaisių.
Kad tai pasiektumėte, patręškite sėjamą dirvą natūraliomis atliekomis. Pomidorus taip pat galite auginti indeliuose ir specialiuose maišeliuose, tik tada atminkite, kad jiems reikės gausesnės priežiūros. Įsitikinkite, kad indelis gali talpinti 40 litrų vandens, ir nesėkite daugiau nei 2 pomidorų į maišelį.
Tai nėra pats geriausias būdas, bet jei juos ketinate auginti balkone ar mažame miestelio sode, tai neturėtų sukelti jums daug problemų.
Pradėjus sėją, naudokite kuo daugiau organiškų atliekų, naudokite kompostą ir ‚maitinkite‘ pomidorus jūros dumblių trąšomis. Mikorizės grybai. Pomidorus dera skiepyti su mikorizės grybais.
Tai yra grybai, kurie sukuria simbiotinį ryšį su augalu. Per hifą jie transportuoja vandenį ir mineralus pomidorui, kuris atiduoda šaknyse pagamintą cukrų. Šią trąšą galima įsigyti kaip miltelius arba specialų skaidulinį ‚sausainį‘, kuris įdedamas į sėjimo vietą, prieš įkasant pomidorą. Kada auginti.
Sėti kambaryje yra geriausia nuo vėlaus Vasario iki Kovo vidurio. Sėkloms pradėti augti reikia, kad komposto temperatūra būtų apie 22 laipsnius Celsijaus.
Daigai turėtų būti laikomi šiltoje vietoje iki vasaros pradžios, kuomet dirvos temperatūra pasieks bent 10 laipsnių šilumos.
Pirmiausia sėklos turėtų būti sėjamos maždaug 2 centimetrų gylyje, komposte, kuris neturi daug maistinių medžiagų, o tik vėliau persodintas į maistingesnį.
Sėjant mėnesiais, kurie nėra itin šilti ir saulėti, yra būtina sukurti reikiamos šiltos ir šviesios aplinkos balansą. Jei daigai gaus per daug šviesos ir saulės, jie užaugs aukšti, bet nestiprūs. Norėdami to išvengti, parinkite gerai apšviestą vietą, kurioje šiluma nesiektų daugiau nei 10 laipsnių.
Jei auginate juos viduje, naudokite specialią, augimą skatinančią, lempą. Pomidorai, kurie auginami indeliuose, privalo būti atskirti vienas nuo kito, kad jų lapai nesiliestų. Taip išvengsite pailgų, nestiprių vaisių, kurie susidaro dėl nepakankamos augimo erdvės.
Verta atkreipti dėmesį į kompostą ir neužmiršti jo laistyti, kitaip pomidorai nusilps.
Persodinimas
Paprastai pomidorai sėjami į indelius, tačiau juos būtina persodinti, kai užauga maždaug iki 15 centimetrų, svarbu kad šaknys dar nebūtų pernelyg išsikerojusios.
Jei pomidorai augo viduje ir jūs juos ketinate persodinti į lauką, tai prieš persodinant juos reikėtų tam tinkamai paruošti.
Paruošimas vyksta taip: dienos metu juos reikėtų išnešti į lauką, o nakčiai parsinešti į vidų. Taip juos prie lauko temperatūros pratinti bent savaitę ar dvi, kiekvieną dieną ilginant pomidorų buvimo lauke laiką iki tol šalnos grėsmės nebebus.
Iškaskite duobutes maždaug 45 centimetrų atstumu viena nuo kitos, duobutė turi būti apie 5 centimetrų gilesnė, negu indelyje, kad sodinuką būtų galima apgaubti naujomis žemėmis.
Jei auginate aukštaūgius ar vijoklinius pomidorus, tuomet jums reikės pasirūpinti jų atrama.
Pats lengviausias būdas juos pririšti prie šiltnamio konstrukcijų arba prie šalia pomidoro įbesto pagaliuko.
Išimkite pomidoro daigą iš indelio, stenkitės nejudinti šaknų. Padėkite į išraustą skylę ir pripildykite vandeniu. Sėdami daigus, turite atsižvelgti į tai, kad duobės turi būti gilios, nes kitaip nesusiformuos daugiau pomidoro šaknų. Tinkamai laistykite.
Pailgų sodinukų persodinimas
Jei jūsų daigai tapo per daug paliegę ir aukšti, tai galite pataisyti tiesiog juos giliau įsodinant. Pomidorų stiebai sugeba išleisti šaknis ir iš užsodinto stiebo ir sukurti didesne šaknų sistemą. Rūpinimasis pomidorų sėkla.
Jei auginate vijokliniu būdu, tuomet jums reikės nukirpti (ar nugnybti) bet kokius ūglius šonuose. Jie išauga iš pagrindinio stiebo ir kol dar yra maži, juos galima tiesiog nuskinti rankomis, bet paaugusius reikia jau nukarpyti sodo žirklėmis ar peiliu.
Jei dar nesate patyręs sodininkas, tai gali būti sunku pastebėti ir net galite sumaišyti tai su naujos kekės rezginiu. Norėdami įsitikinti ar tai yra lapų atauga, palikite jį augti kelioms dienoms.
Jei pamatysite lapelių augimą, tuomet jį pašalinkite. Jei vasaros metu vaisius dar neprigijo, tuomet švelniai papurenkite dirvą, kad greičiau pasklistų žiedadulkės. Jei auginate šiltnamyje, gerai jį vėdinkite, kad neprisiveistų kenkėjų.
Augalo genėjimas
Norėdami greičiau sunokinti vaisius, reikia apgenėti augalą. Tai daroma pašalinus stiebe esančias, nereikalingas viršūnėles.
Auginant lauke, užtenka ir 4 ar 5 vaisiaus kekių, bet šaltuosiuose sezonuose užtenka ir 3. Naudojant specialias plėveles, galite palikti ir 7 ar 8, žinoma, atsižvelkite į šaltąjį sezoną, tuomet skaičių mažinkite. Laistymas. Daugiausia laistykite sodinimo metu, o po to mažinkite.
Kol daigas gyja, laistykite apie 12 litrų per savaitę. Norėdami geresnio skonio, galite leisti dirvai išdžiūti, o tik tada vėl laistyti, bet žinokite, kad tai gali sukelti vaisiaus persprogimą.
Maitinimas
Kai daigas jau įsitvirtino į žemę, kas savaitę, maitinkite taukės skystomis trąšomis ar jūros dumblių toniku. Pomidorai turi dvejopas šaknis, giliąsias, vandeniui transportuoti ir negiliąsias, kuriomis jie maitinasi.
Geriausia pomidorus maitinti užpilant pasirinktas trąšas aplink augalą. Pomidorų Problemos. Dažniausias pomidorų priešas, tai ne kenkėjai ar kokios ligos, bet šaltas ir lietingas klimatas.
Dėmėti lapai, violetinės ar net rožinės gyslos matomos ant lapų yra dažnas maistingųjų medžiagų trūkumo, ar per šalto oro požymis. Jei augalui yra per šalta, šaknys nesugeba įsisavinti visų maistingųjų medžiagų. Dėl to gali ir pajuodėti vaisiaus apačia.
Vaisiaus persprogimas
Gana dažna problema, kuri kyla nuo per gausaus liejimo. Tereikia reguliariai laistyti ir tai išnyks. Kalcio trūkumas ir juodėjimas. Kai vaisius neturi pakankamai kalcio, jo apačia pradeda juodėti.
Ši problema gali kilti nuo per mažo laistymo. Kaip ir ankščiau minėta, pradėjus reguliariau laistyti, problema turi išsispręsti. Magnio trūkumas. Jei lapai pradėjo geltonuoti o gyslos lieka žalios, tai reiškia magnio nepakankamumą vaisiuje. Naudokite magnio kalkamedį pašalinti problemai.
Kenkėjai ir ligos
Pagrindinis kenkėjas tai yra baltasparnis vabzdys. Šie vabzdžiai deda kiaušinėlius po lapais, kuriais minta, ir palieka ipšnias išskyras, kurios pritraukia kitas ligas.
Tik pamačius kiaušinėlius, nupurkškite juos vandeniu. Pomidorų maras. Jį sukelia grybas Phytophthora infestans.
Šio maro simptomai yra parudavę lapai, kurie per kurį laiką didėją. Jei jis nėra gydomas, vaisius pradeda ruduoti ir supūva. Amalas ir amaras. Norėdami sunaikinti amalus ir amarus, pasodinkite šalia medetkų. Jos pritraukia boružėles, kurios minta įvardintais kenkėjais. Žinoma, dar galite tiesiog purkšti augalus vandeniu ir taip nuvalyti kenkėjus. Jei ir tai nepadeda, naudokite cheminius preparatus.
Paprastoji mozaika. Tai yra virusas, kuris pirmiausia nudažo lapus geltonai, tada bronzine spalva, o po to, ji tampa nebeaiški. Tai yra itin užkrečiamas virusas, kuri augalams gali pernešti net žmonės.
Derliaus nurinkimas
Nurinkite derlių, kai vaisiai bus sunokę, tai suprasite iš spalvos ir dydžio.
Valgykite iškart. Vos nuėmę derlių, augalas pradės megzti naujus vaisius. Spalį ar Lapkritį, gali prasidėti šalčiai, todėl būtina nurinkti derlių ir juos nokinti viduje. Atsižvelgiant į rūšį, galima juos uždengti specialia plėvele ir toliau auginti lauke.
Laikymas. Prieš laikant juos viduje, būtina nuplauti ir nudžiovinti vaisius. Jei planuojate laikyti savaite, dubuo, palangė ar net spintelė yra geras pasirinkimas, bet jei norite ilgiau, laikykite erdvėje su žemesne temperatūra.
Nepatartina laikyti šaldytuve, kadangi, taip pomidorai gali netekti skonio ir suminkštėti. Naminiai pomidorai turėtų išsilaikyti ilgiau, ant jūsų virtuvės stalo, nei nupirkti parduotuvėje, nors jie yra kelių dienų senumo.
