Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, Teisingumo ministerijos avarijų ir incidentų skyriaus vadovas Laurynas Naujokaitis pranešė apie tai, kad įvykio saugą ir avarijos priežastys atvyksta tirti tyrėjai iš Vokietijos, Ispanijos ir Jungtinių Amerikos valstijų, o pats tyrimas gali trukti apie metus laiko.
Aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis sutiko papasakoti apie tai, kokios yra dažniausios aviakatastrofų priežastys, kodėl vakar Vilniuje skraidė lėktuvas-laboratorija, vertinanti oro uosto navigacijos sistemų kalibraciją bei kodėl incidento tyrimas gali trukti net metus laiko.
„Aviakatastrofų priežasčių kategorijos visada yra tos pačios. Tai gali būti techniniai gedimai, žmonių klaidos, t. y. pilotų, skrydžių vadovų, antžeminio personalo klaidos.
Taip pat yra priežastys, susijusios su meteorologinėmis sąlygomis. Žinoma, gali būti ir išorinis poveikis, pavyzdžiui, teroristiniai aktai“, – pasakojo aviacijos ekspertas.
Pasirodė lėktuvas-laboratorija
Vakar taip pat pasirodė informacija, kad virš Vilniaus oro uosto skraidė lėktuvas-laboratorija. Ne vienam tai sukėlė klausimų, kodėl būtent šiuo metu pasirodė orlaivis.
V. Kaupelis pokalbio metu aiškino, kad priežastis gali būti ne viena. Paklaustas, kokiu tikslu Lietuvoje pasirodė lėktuvas-laboratorija, aviacijos ekspertas tikino, kad jo užduotis – oro uosto navigacijos sistemų kalibravimas.
„Vakar Vilniaus oro uoste skraidė lėktuvas-laboratorija ir atlikinėjo kalibravimo darbus, o ar čia taip sutapo, kad [tuo metu buvo atliekami] planiniai darbai, ar jie [Vilniaus oro uosto administracija] čia pasikvietė lėktuvą ekstra tvarka ir jis sugebėjo atskristi taip greitai – nežinau“, – pasakojo V. Kaupelis.
Pradėjus kalbėtis apie lėktuvo-laboratorijos ir aviakatastrofos sąsajas specialistas tikino, kad visko gali būti. Anot jo, gali būti, kad lėktuvas-laboratorija buvo pakviestas ne be priežasties.
„Tikrai labai gali būti, kad jeigu jiems [Vilniaus oro uosto administracijai] kilo įtarimas dėl antžeminės radijo navigacinės įrangos veikimo, jie pasikvietė šią laboratoriją patikrinti įrangą, tačiau gali būti ir taip, kad [lėktuvo-laboratorijos ir „Boeing 737“ aviakatastrofa tą pačią dieną] tiesiog sutapo“, – tikino specialistas.
Visgi, tai kad tūpimo pagal prietaisus sistemos (angl. ILS - Instrument landing system) patikrinimas buvo numatytas anksčiau, naujienų portalui tv3.lt patvirtino „Oro navigacija“.
„Taip pat šiandien vykdomas anksčiau suplanuotas navigacijos įrenginių patikrinimas, kuris paprastai atliekamas kas pusę metų“, – atsakė „Oro navigacijos“ atstovė Ingrida Daugirdė.
Vadinasi, šis lėktuvo-laboratorijos pasirodymas gali būti tiesiogiai nesusijęs su pirmadienio rytą Vilniuje įvykusia krovininio lėktuvo avarija.
Tyrimas gali trukti metus
Eksperto pasiteiravus, kada galima tikėtis įvykio išvadų ir daugiau atsakymų į visus kylančius klausimus, susijusius su šia tragedija, V. Kaupelis aiškino, kad tyrimas tikrai truks ne kelias dienas ar savaites.
Aviacijos eksperto teigimu, tyrėjų veiksmai gali trukti mėnesius, o galutinis tokių tyrimų išvadų pateikimo terminas yra metai laiko. Visgi, pasak pašnekovo, tam tikra informacija turėtų paaiškėti anksčiau.
„Pagal reikalavimus tyrėjai turi per metus pateikti išvadas, bet jeigu atsiranda kažkokios tarpinės išvados apie įvykį, tyrėjai stengiasi kaip įmanoma greičiau jas pateikti. Tad preliminarias išvadas turėsime greičiau ir mums nereikės laukti metų“, – tikino pašnekovas.
Paklaustas, kodėl šis tyrimas gali trukti netgi metus laiko. V. Kaupelis aiškino, kad tokie tyrimai – labai sudėtingi. Anot jo, yra begalė duomenų, kuriuos reikia išanalizuoti, o taip pat tyrime dalyvaus ne viena šalis.
„Tokie tyrimai yra sudėtingi. Reikia nuskaityti „juodųjų dėžių“ duomenis, išanalizuoti visas nuolaužas, visus dokumentus, tiek lėktuvo techninės priežiūros, tiek pilotų patikrinimų ir mokymų dokumentus, reikia sudėlioti laiko juostas, kurios atspindi, kas ką tam tikru metu pasakė ar padarė, kokia sistema kokiu laiku sugedo, jeigu buvo gedimas.
Visi šie procesai užtrunka, o prisiminkime, kad tyrime dalyvauja daug šalių: „Boeing“ atstovai, ispanai, kaip registracijos šalies atstovai, lietuviai. Visi turi išsiaiškinti tiesą, tad tie dalykai tikrai netrumpi ir per dieną niekas nepasidaro“, – paaiškino specialistas.
Pradėjus kalbėtis apie „juodąsias dėžes“, specialistas tikino, kad šie įrenginiai gali padėti kur kas daugiau išsiaiškinti apie įvykį.
Ekspertas paaiškino, kad „juodosios dėžės“ – du įrašymo įrenginiai lėktuve, iš kurių vienas įrašinėja tai, ką tarpusavyje ir su skrydžio vadovais kalba pilotai, o kitas įrašinėja parametrus, pavyzdžiui, pilotų veiksmus, sistemų darbo parametrus ir pan.
Tyrimo eiga
Pradėjus kalbėtis apie tai, kaip vyksta tyrimai aiškinantis panašių įvykių aplinkybes, V. Kaupelis pasakojo, kad jie skirstomi į kelis etapus.
Visų pirma, pasak jo, yra izoliuojama lėktuvo sudužimo vieta, mat iš jos galima surinkti gausybę informacijos, kuri gali praversti tyrimo eigoje. Ji izoliuojama su aiškiu tikslu – kad iš sudužimo vietos nedingtų jokia svarbi informacija, detalės, niekas nebūtų pavogta ar pakeista.
V. Kaupelio teigimu, šiame etape yra surenkami įrodymai, kurie yra dokumentuojami. Tai – labai svarbus žingsnis.
Antruoju etapu yra atliekami interviu su dalyviais: „Šiuo atveju, [interviu bus atliekami su] visais su įvykiu susijusiais žmonėmis kaip skrydžio vadovais, kurie budėjo, technikais, kurie aptarnavo lėktuvą, likusiais gyvais ir galinčiais kalbėti įgulos nariais ir kitaip su įvykiu susijusiais žmonėmis.“
Galiausiai, prieinama prie paskutiniojo etapo, kuriame yra analizuojami surinkti įrodymai bei interviu su susijusiais asmenimis, o po to yra pateikiamos išvados ir rekomendacijos.
Lietuvoje – vienas specialistas
Vakar Lietuvoje taip pat nuskambėjo žinia apie tai, kad Lietuvoje yra tik vienas specialistas, galintis tirti panašaus pobūdžio įvykius.
Aviacijos ekspertas V. Kaupelis tikino negalintis nei patvirtinti, nei paneigti, kad Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrius turi tik vieną specialistą, tačiau tikino žinantis, kad jų komanda nedidelė.
„Ekspertai, šiuo atveju, <...> bus pasikviesti iš užsienio, o nelabai realu, kad pasisamdytume dešimt ekspertų ir lauktume kažkokio įvykio, kuris nutiks tik kartą per dešimt ar dvidešimt metų“, – pasakojo specialistas.
Paklaustas ar, jo nuomone, vieno specialisto Lietuvoje pakankama, V. Kaupelis tikino, kad didesnis specialistų skaičius Lietuvoje nelabai įmanomas.
„Mums nerealu kaip JAV ar Prancūzijai turėti didelę komandą tyrėjų, kurie pastoviai turėtų darbo. Pas mus dažnai tokių reiškinių nepasitaiko“, – paaiškino jis.
Vilniuje nukritus lėktuvui žuvo Ispanijos pilietis
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kaip anksčiau skelbė naujienų agentūra ELTA, ankstų pirmadienio rytą, apie 5.28 val., sostinėje, netoli Vilniaus oro uosto, šalia gyvenamojo namo nukrito ir sudužo krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas.
Per avariją žuvo 48-erių Ispanijos pilietis. Be to, sužaloti trys lėktuvu skridę asmenys – Lietuvos, Vokietijos ir Ispanijos pilietis. Eltos žiniomis, vieno jų būklė yra sunkesnė, kitas sužalotas mažiau.
Kaip vėliau pranešė Santaros klinikos, vieno iš asmenų, skridusių nukritusiu DHL lėktuvu, būklė yra kritiškai sunki.
„Santaros klinikose yra gydomas vienas iš asmenų, nukentėjusių šio ryto lėktuvo avarijoje. Nukentėjusiojo būklė kritiškai sunki. Santaros klinikų medikai daro viską, kad užtikrintų aukščiausio lygio pagalbą nukentėjusiam asmeniui“, – nurodoma klinikų pranešime.
Sostinės mero Valdo Benkunsko teigimu, iš pastatų greta nelaimės vietos viso buvo evakuota 12 žmonių, keli jų – vaikai. Jais toliau rūpinsis Vilniaus miesto savivaldybė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, orlaivis yra visiškai suniokotas. Lėktuvui nukritus prie namo, užsidegė šalia buvę sandėliukai, automobilis. Gaisras jau yra suvaldytas.
Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo Vilmanto Vitkausko, pirminiais duomenimis, lėktuvo sudužimas yra nelaimingas atstitikimas. Tuo metu policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas užsimena, kad nereikėtų atmesti, jog ši avarija – galimas teroristinis aktas.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkamos priežiūros ar remonto. Taip pat Teisingumo ministerija inicijavo saugos tyrimą.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis teigė, kad policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
„Nustačius galimai nusikalstamos veikos, susijusios su netinkamu galimu eksploatavimu arba ryšio priemonių eksploatavimo, tai yra, dėl neatsargios nuikalstamos veikos. Surinkta pirminė informacija neindifikavo, kad turėtų būti tiriama sunkesnė nusikalstama veika.
Vertinant paties įvykio faktines aplinkybes, akivaizdu, kilusi visuomenės susidomėjimą <...>, buvo nutarta, kad tyrimą atliks Lietuvos kriminalinės policijos biuras, tai yra, specializuoti padaliniai, turintys patirtį“, – sakė jis.
A. Urbelis pridūrė, kad buvo apklausta 19 liudininkų. Pradėta įvykio vietos apžiūra, kuri neaišku, kiek laiko truks. A. Urbelis ragino nedaryti iš šio įvykio sensacijos, kvietė tikrinti ir remtis patikima informacija, nes priešiškos valstybės šia situacija gali pasinaudoti.
Jis pridūrė, kad tyrimas gali užtrukti labai ilgai, o apie terminą sunku kalbėti. A. Urbelis neatsakė, ar šioje konkrečioje byloje yra bendradarbiaujama su žvalgyba.
„Čia yra didelis ir sudėtingas procesas, mes dirbame lygiagrečiai ir nekonkuruodami“, – tvirtino prokuroras.
