Iš pirmo žvilgsnio, neretai žmonės galvoja, kad darbas laboratorijoje yra be galo monotoniškas ar netgi neįdomus, tačiau biochemikė Rita Vorobjovienė tokį stereotipą neigia ir tikina, kad viskas yra priešingai:
„Manau, kad žmonėms dalykai atrodo nuobodūs tada, kai nesupranti, kas vyksta ir kodėl. Suvokti, kas vyksta mėgintuvėliuose reikalauja specialių žinių ir geros vaizduotės. Darbas laboratorijoje gali būti monotoniškas, kai turi daugybę mėginių ir tenka atlikti daug tų pačių tyrimų. Tačiau tiek man, tiek kolegoms, toks darbas laboratorijoje patinka, priešingai nei popierių tvarkymas.“
Gerai, kuomet šalia yra puikus kolektyvas
Rita pasakoja, kad molekulinės diagnostikos laboratorijoje ją supa šaunus kolektyvas, su kuriuo ne tik atlieka tyrimus, tačiau ir aptaria aktualijas, diskutuoja įvairiais klausimais, juokauja ir pokštauja.
„Visi siekiame tos monotonijos išvengti, todėl darbus pasiskirstome arba atliekame pakaitomis“, – šypsosi pašnekovė.
Dar mokykloje moteris žinojo, kad studijų specialybės pasirinkti nebus sunku, nes visi keliai vedė ir domino medicinos ir biochemijos srityje. Anot vilnietės, visuomet smalsu buvo sužinoti, kas ir kaip vyksta, kodėl tam tikros medžiagos sąveikauja tarpusavyje ir dar daugybė kitų klausimų, dėl kurių ir pasirinko biochemikės specialybę.
„Įsibėgėjus pandemijai padaugėjo labai daug darbo. Kol kiti džiaugėsi nuotolinio darbo privalumais, mes laboratorijoje be įprastų maisto ir gyvūnų mėginių kiekvieną dieną tirdavome Vilniaus mobiliame testavimo punkte paimtus mėginius“, – pasakoja apie pasikeitusią įprastą darbo rutiną Covid-19 pandemijos akivaizdoje Rita.
Anot R. Vorobjovienės, ant laboratorijos skyriaus durų, vienu metu buvo atsiradęs šmaikštus užrašas „Home, sweet home“ (liet. „Namai, mieli namai“), nes darbe kartu su kolegomis būdavo nuo pat ankstaus ryto iki vėlaus vakaro: „Dabar atsirado daugiau laboratorijų, kurios atlieka Covid-19 tyrimus, todėl darbo krūvis sumažėjo gerokai nei tuo pačiu metu, kas buvo pernai (šypsosi).“
Rita taip pat priduria, kad geriausias poilsis po darbo jai yra aktyvi fizinė veikla, kadangi darbo metu tenka daug sėdėti, o dar šauniau būna tai, kuomet ta veikla atliekama kartu su smagia kompanija.
Iš šokių batelių į pačiūžas
Anksčiau moteris po darbo skubėdavo į šokių treniruotes, tačiau taip nutikus, kad nebegalėjo daugiau avėti šokių batelių, o ir sūnaus ledo ritulio treniruotės persidegdavo su repeticijomis, Rita nusprendė vieną veiklą pakeisti kita.
„Išmokti čiuožti buvo mano sena svajonė, tad atsiradus galimybei pasiryžau šiam iššūkiui. Ledo ritulys nėra pats lengviausias sportas, tačiau nereikia manyti ir taip, kad jeigu nesportavai paskutiniuosius dešimt metų, net neverta bandyti (šypsosi).
Nuolankiai treniruojantis palaipsniui stiprėja raumenys, gerėja ištvermė, pusiausvyra, koordinacija. Žinoma, jeigu nori žaisti varžybose – turi treniruotis, bet taip yra kiekviename sporte“, – pasakoja R. Vorobjovienė.
Moteris taip pat tikina, kad pradžia ant ledo buvo nelengva, nes visiškai nemokėjo čiuožti, nesisekė atlikti tam tikrų pratimų, nepavykdavo atlikti aukštų metimų, o ir treneriai, pasak Ritos, atrodė tarsi turintys antgamtinių galių:
„Tačiau treniruočių, užsispyrimo ir kantrybės dėka visi pratimai pavykdavo vis geriau, o komandos draugių palaikymas ir bendras tikslo siekimas motyvuodavo nesustoti. Svarbiausia yra turėti realius lūkesčius ir suprasti, kad įgūdžiams susiformuoti reikia laiko. Mokymasis žaisti vyksta etapais nuo pagrindų iki sudėtingesnių strategijų. Mes vis nuolatos mokomės dažniausiai iš žaidybinių treniruočių metu, kuomet analizuojame klaidas, dalyvaujame varžybose.“
Visgi, Rita šypsosi, kad ledo ritulys tuo jai ir yra žavus, jog jo niekada nenuspėsi, nes viskas priklauso nuo tam tikrų sprendimų priėmimo ir jo pasekmių.
Pateko į Lietuvos ledo ritulio moterų rinktinę
R. Vorobjovienė neslepia, kad ne kartą yra tekę matyti nustebusius veidus ar girdėti komentarus, jog ledo ritulys yra vyriškas sportas.
„Manau, kad tai yra puikus žaidimas visiems. Žinoma, yra skirtumų: moterų ledo ritulyje neleidžiami jėgos veiksmai, nesitrankome į atitvarus, čiuožimo greitis yra žymiai lėtesnis, tačiau tas azartas, kovingumas ir noras laimėti yra tikrai ne mažesnis nei vyrų ledo ritulyje“, – teigia aktyviai laiką leisti mėgstanti pašnekovė.
Toks moters mąstymas ir atkaklumas neliko nepastebėtas ir trenerių, kurie pakvietė Ritą būti ne tik „Hockey Stars Vilnius“ komandoje, tačiau ir Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinės komandos nare.
„Varžybose dalyvavau ne kartą ir ne du, nes jos yra puikus būdas tobulėti. Žaisdavome tiek draugiškas, tiek tarptautiniuose turnyruose.
Šį sezoną mūsų komanda dalyvauja Lietuvos 3x3 čempionate, o Latvijos čempionate dalyvaujame B divizione. Džiaugiuosi, kad Rygoje mums pasisekė ir laimėjome dvejas varžybas. Su Lietuvos moterų ledo ritulio rinktine gruodžio pradžioje dalyvavome trijų komandų tarptautiniame turnyre, kur Lietuvos komanda užėmė pirmąją vietą“, – džiaugiasi pasiekimais moteris.
Ruošimasis varžyboms, ypač priklausant rinktinei, šiuo metu Ritai užima daug laiko. Jo taip pat nelieka ne tik treniruojantis papildomai, tačiau ir bandant jas derinti su vaikų užsiėmimais. Visgi, ištaikius laisvesnę minutę, Rita ir toliau renkasi aktyvius laisvalaikio leidimo būdus:
„Išvykas po Lietuvą su šeima ar draugais, žygius pėsčiomis, taip pat mėgstu lankytis baseine. Po intensyvių treniruočių renkuosi ramesnę veiklą – skaitau, susitinku kavos popietei su draugėmis, žaidžiu stalo žaidimus su šeima.“
Kartą išdrįsusi pabandyti ir pasiekti savo svajonės, dabar Rita drąsina ir kitas moteris, kurios vis prisibijo pabandyti šią sporto šaką.
„Moterims linkiu tiesiog išdrįsti ir ateiti pabandyti, tuo labiau, kad tokių moterų komandų yra kelios: Vilniuje, Elektrėnuose, Kaune ir Klaipėdoje. Visos mielais parodys, patars, paskolins apsaugas pirmiesiems kartams. O jeigu taip nutiks, kad patiks – tuomet palinkėsiu kantrybės, nes ne viskas pavyksta taip greitai, kaip norėtume, o pavykus, reiktų nepamiršti pasidžiaugti savo pasiekimais“, – šypsosi Lietuvos ledo ritulio moterų rinktinėje bei ledo ritulio komandoje „Hockey Stars Vilnius“ žaidžianti biochemikė Rita Vorobjovienė.