Lietuvos breiko šokėjams ir gerbėjams Dominika Banevič yra puikiai pažįstama. 14-metei nėra lygių tarp Lietuvos breiko šokėjų. Ir ne veltui. Paauglė savo aistrą šokiams atrado būdama vos 5-erių ir nuo to laiko nei diena nepraėjo be breiko.
„Mano breiko kelias prasidėjo nuo 5-erių metų, kai per televiziją pamačiau šokančius breikerius. Pradėjau bandyti atkartoti judesius, stebėjau šokių kovas. Kai man buvo 8-eri, mama mane atvedė į treniruotes. Breikas yra mano gyvenimas. Atradau čia save ir sieksiu savo tikslo“, – tvirtai sako ji.
„Labai norėjau išmokti šokti“
Dar nepradėjusi lankyti treniruočių, ji bandė atkartoti šokių judesius namuose. Dominika sako, kad iš pradžių teko įkalbinėti mamą leisti šokti, nes ji galvojo, kad tai berniukiškas šokis, kad kenkia sveikatai, kai sukiesi ant galvos: „Iš pradžių manimi niekas netikėjo, bet po pirmųjų treniruočių manimi mama patikėjo“.
Visgi jos mama Alina šypsodamasi sako, kad iš tikrųjų buvo ne taip: „Niekada nebuvau prieš breiką. Aš galvojau, kad dar per anksti. Aš nenorėjau 5-metės atiduoti į bet kieno rankas. Ieškojau gero trenerio. Pažįstami parekomendavo Jevgenijų. Tada galvojau, kad per anksti, bet dabar žinau, kad kuo anksčiau, tuo geriau“.
„Aš tikėjau ja nuo pirmos dienos, kai atvedžiau į treniruotę. Nuo 5-erių ji visada šoko ir vartaliojosi. Man sakydavo, kad filmuočiau ir dėčiau į „Youtube“. Mačiau, kad ji tikrai tuo susižavėjusi, kad jai tikrai patinka.
Kai jai buvo 8-eri, atvedžiau į treniruotes, treneris iš pradžių sakė, kad kadangi mergaitė, palankys porą mėnesių ir viskas. Bet aš žinojau, kad bus kažkas rimčiau. Taip, ji buvo visai smulkutė ir mažytė. Reikėjo daug fizinio pasirengimo, kad, pavyzdžiui, atsistotų ant rankų. Ji kiekvieną mielą dieną bandė atsistoti ant rankų. Man buvo baisu net žiūrėti, kaip ant tų pagaliukų bando atsistoti. Bet pamažu pavyko“, – pasakoja Alina.
Dominika sako, kad atvažiavusi į pirmąją treniruotę ir pirmą kartą pamačiusi realybėje kaip šokamas breikas, jau žinojo, kad ir pati šokti niekuomet nesustos. Paauglė sako, kad net būnant 8 metų jai nerūpėjo ar grupėje daugiau mergaičių, ar berniukų: „Draugų neieškojau, nes atėjau ne tuo tikslu. Labiausiai norėjau išmokti šokti. Aš iš karto susižavėjau ir savo treneriu“.
Jauniausia čempionė
Pirmoji breiko kova įvyko, kai Dominikai buvo 9-eri, o liepos 24 dieną ji tapo elitinio breiko turnyro „The Legits Blast“ nugalėtoja. Ji į istoriją įeis ne tik kaip viena iš nugalėtojų, tačiau ji tapo ir pačia jauniausia čempione.
„Buvau jauniausia dalyvė ir tapau jauniausia čempione. Šitas čempionatas vyksta jau 10 metų ir buvau pirmoji, kuri tokia jauna laimėjo“, – sako ji.
Dominika pasakoja, kad jaudulys prieš šį čempionatą tikrai buvo, tačiau motyvacijos ieškoti papildomai nereikėjo: „Motyvacija pas mane visada yra. Kaip aš sakau, jeigu šokiai tavo gyvenimas, motyvacijos ieškoti nereikia. Jaudulys visada yra, nesvarbu prieš ką teks šokti. Kasdien salėje dirbu po 6-8 valandas. Kai atvažiavau, buvo jaudulys, nes vis tiek teko šokti prieš vyresnes šokėjas.
Breikas mano gyvenimas ir man yra pirmoje vietoje. Man nereikia draugų, man nereikia nieko aukoti, nes viską atiduodu breikui. Aš noriu būti salėje, aš noriu šokti ir man taip gerai“.
Ji sako, kad važiuodama į čempionatą tikėjosi patekti tarp 4 geriausių čempionato šokėjų, tačiau jos mama Alina sako, kad jau vykdama į čempionatą žinojo, kad iš jo Dominika grįš nugalėtoja. Pati Alina gailisi tik vieno – kad į varžybas pamiršo pasiimti Lietuvos vėliavą, nes norėjo ja apgaubti dukros pečius.
„Aš rėkiau taip, kad... Aš negalėjau savęs sulaikyti. Man ašaros bėgo iš džiaugsmo. Ji kiekvieną kartą žiūrėdavo „The Legits Blast“ ir vis sakydavau, kad reikia laiko ir ji ten atsidurs. Taip ir buvo. Ir pirmą kartą dalyvaudama ji laimėjo. Labai smagu, labai džiaugiuosi, kad turiu B-GIRL Nicką“, – sako paauglės mama.
Visur šalia
„Kas mane pažįsta, žino, kad aš visur esu šalia. Aš negalėčiau sėdėti namuose, kai ji čempionate, ir nematyti, kaip ji šoka. Kai ji išeina šokti, man toks adrenalinas, kad net nemoku išreikšti, kaip tada jaučiuosi. Tikriausiai nebūtų tokio jaudulio, jeigu ir pati šokčiau. Aš negirdžiu nei varžovų, nieko. Matau tik kaip ji šoka. Toks malonus jausmas matyti, kaip ji laimi. Kai važiavome, ji irgi sakė, kad norėtų patekti tarp geriausių, o aš jau žinojau, kad ji laimės, nes aš tikėjau ja“, – su šypsena sako Alina.
Ji tikina, kad ne tik Dominika, bet ir ji pati gyvena, kvėpuoja breiku. Stebi, žiūri breiko varžybas. Kalba apie breiką. Skaito apie breiką.
Pati šokėja neslepia, kad jos svajonė varžytis Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, kurios bus jau po 3 metų. Alina sako, kad turi ir žmones, kurie padeda jos dukrai ruoštis. Aišku, viskas vyksta online, nes patarimus jai duoda užsienyje gyvenantys treneriai.
„Dominikos darbas dėl svajonės vyksta 24 valandas per parą. Jeigu ji nori, aš žinau, kad ji pasieks. Nei sekundę nenustojau ja tikėti. Nežinau nei vieno žmogaus, kuris taip eitų link savo svajonės.
Čia reikia būti tiek ir fiziškai, ir psichologiškai stipriam. Aš nesu tik mama. Aš jai esu ir psichologė, ir stilistė. Padedu jai, nes kartais būna tikrai sunku. Kartais nuo treniruočių ji būna visa mėlyna. Labai sunku ją tokią matyti, bet ji pripratusi prie to skausmo“, – sako Alina.
Tai patvirtina ir Dominikos rutina – atsibudusi ji pavalgo ir išeina treniruotis. Nubėga 5 km, o tada nuo pat 11 valandos ryto iki vakaro visą savo laiką ir save atiduoda breikui.
Prabilo apie svajones
Tiesa, ne viskas Dominikos kelyje vyksta sklandžiai. Nors ji yra tapusi Lietuvos čempione ir iškovojusi teisę varžytis Europos breiko čempionate, visgi, šių metų varžybų organizatoriai to daryti jai neleido. Sakė, kad ji per jauna. Dominika rašė laiškus, prašė padaryti išimtį, nes tą padaryti leidžia taisyklės, tačiau organizatoriai nepatikėjo jos jėgomis ir šias duris užtrenkė.
„Jeigu varžybos susijusios su olimpinėmis žaidynėmis, yra taisyklė, kad tau turi būti ne mažiau nei 16 metų. Beveik visuose kituose čempionatuose leidžia dalyvauti bet kokio amžiaus šokėjams, nesvarbu ar tu žinomas, ar turi daug patirties. Šiame čempionate Slovakijoje nebuvo svarbus amžius. Tai buvo labai gera patirtis“, – aiškina ji.
Paklausus apie kitas olimpines žaidynes, Dominika nė sekundę neabejoja – ji gali tapti pirmąją į Olimpiadą patekusia breiko šokėja iš Lietuvos.
„Tai yra realu, nes viskas yra įmanoma. Po šios pergalės pasauliniame čempionate ir kiti manimi labiau patikėjo. Esu 100 proc. tikra, kad važiuosiu į olimpines žaidynes. Daug ir stipriai dirbsiu, kad išpildyčiau šią svajonę“, – sako ji ir priduria, kad viskas, ko reikia, mylėti ką darai, žinoti, ko nori, bei nesustoti siekiant tikslo.
Tikriausiai nieko nenustebins ir tai, kad paauglės svajonės susijusios su breiku: „Aš visą gyvenimą atiduosiu breikui. Po olimpinių sieksiu ir kitų savo tikslų. Svajoju atidaryti savo breiko mokyklą, mokyti vaikus, važinėti toliau po varžybas, čempionatus, dalintis patirtimi“.
O Dominikos mama Alina sako, kad jos svajonė labai paprasta: „Noriu, kad ji būtų laiminga“.
