Yra žmonių, kurių širdis ilgam išlieka jauna. Širdies amžių nėra lengva nustatyti. Be poilsio varinėdama kraują, širdis aprūpina visas ląsteles deguonimi ir maisto medžiagomis. Per vieną parą ji sugeba susitraukti apie 100 tūkstančių kartų. Kol širdis sveika, mes netgi nesusimąstome, kaip jai pavyksta nepavargti. Unikalus širdies raumuo sudarytas iš kardiomicitų.
Šios ląstelės turi gebėjimą atsinaujinti. Vaikystėje tai vyksta greičiau, o vėliau šis procesas lėtėja. Širdis vienodu ritmu varinėja kraują.
Ramybės būsenoje širdis plaka nuo 60 ir 100 dūžių per minutę. Kuo žmogus jaunesnis ir sveikesnis, tuo širdis rečiau susitraukia. Yra žinoma, kad profesionalių sportininkų širdies ritmas gali būti 40 tvinksnių per minutę.
Niekuo nesergantis žmogus neturi jausti širdies plakimo. Kad su širdimi kažkas negerai, įtarimai kyla, kai ji ima plakti dažnai, retai arba neritmiškai.
Yra svarbu žinoti, kas lemia ritmišką širdies darbą. Širdis veikia kaip pompa, kurią sudaro keturios kameros: du skilveliai ir du prieširdžiai.
Skilvelius ir prieširdžius skiria vožtuvai, neleidžiantys kraujui tekėti atgal. Kad širdis galėtų susitraukinėti, specialios ląstelės skleidžia elektros impulsus, taip sudaro laidžioji sistema. Iš pradžių impulsas atsiranda dešiniajame prieširdyje – sinuso mazge.
Jo tikslas – užvesti širdį, kad ji plaktų 60-90 dūžių per minutę ritmu. Vėliau signalas sklinda į kairįjį prieširdį, tada – į skilvelius. Širdies susitraukimai vyksta periodiškai. Jei laiko intervalas tarp susitraukimų ima svyruoti, šis sutrikimas vadinamas aritmija.
Ne laiku vykstantys širdies susitraukimai dar vadinami ekstasistolėmis. Jei sveikata gera, atsitiktiniai permušimai gali būti nepavojingi.
Pavyzdžiui, širdis gali dažniau plakti susijaudinus, supykus, netgi iš džiaugsmo ar dėl fizinio krūvio, pradėjus prakaituoti, karščiuoti, pakilus kraujospūdžiui. Maždaug 7 iš 10 žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijų. Per parą jų gali būti keliasdešimt, ir nieko baisaus, nes tai normalu.
Tačiau yra grėsmingų permušimų. Jei širdis susitraukinėja pernelyg retai, toks širdies ritmo sutrikimas vadinamas bradikardija (rečiau kaip 50 kartų per minutę). Tokiu atveju širdis nesugeba perpumpuoti pakankamai kraujo, žmogui darosi silpna, svaigsta galva, jis gali apalpti, prarasti sąmonę.
Dėl to labiausiai kenčia galvos smegenys, kurios yra jautrios deguonies badui. Ilgainiui širdis plečiasi, storėja jos sienelės, vystosi širdies nepakankamumas, gali ištikti insultas.
Jei širdis pernelyg dažnai plaka, toks ritmo sutrikimas vadinama tachikardija (pulsas dažnesnis nei 100 tvinksnių per minutę). Tai taip pat blogai, nes širdis dirba veltui, išeikvoja daug energijos, o svarbiems organams tūksta deguonies ir maisto medžiagų. Žmogus jaučia dusulį, gali netekti sąmonės.
Vienas dažniausių širdies ritmo sutrikimų – prieširdžių virpėjimas. Prieširdžiams virpant, elektriniai impulsai atsiranda skirtingose prieširdžių vietose, būna chaotiškai, prieširdžių skaidulos trūkčioja, bet nespėja mechaniškai susitraukti.
Tačiau nustačius prieširdžių virpėjimą, didžiausias pavojus kyla ne dėl ritmo sutrikimo, bet dėl galimų tromboembolinių komplikacijų, nes neišstumtas kraujas užsibūna ir gali susidaryti krešulių.
Ilgainiui širdies raumuo pradeda silpti, jis nesugeba normaliai susitraukti, todėl ima plėstis. Tai gali sukelti širdies nepakankamumą.
Gali išsivystyti ir skilvelių virpėjimas, dėl kurio ištinka staigi klinikinė mirtis. Dėl šio patologijos žmogus per šešias sekundes netenka sąmonės, jei nėra gaivinamas, jis miršta.
Kai širdis ima šlubuoti sulaukus brandaus amžiaus, gydytojai linkę aiškinti, kad tai susiję su senėjimu, pavyzdžiui, yra žinoma, kad širdies raumens jungiamojo audinio išvešėjimas keičia elektros impulsų laidumą, taip pat širdį alina infekcijos, įvairios lėtinės ligos, negydomas aukštas kraujospūdis.
Tačiau neretai širdies ritmas pradeda šlubuoti jauniems darbingo amžiaus žmonėms, kuriuos vargina lėtinis nuovargis, nesugebėjimas atsipalaiduoti, užmiršti dienos rūpesčius. Neramios mintys apie tai, kas bus ateityje, neišsipildžiusios svajones, kaltės ar gėdos jausmas gali smarkiai pažeisti jautriausią žmogaus organą - širdį.
Kartais širdies ritmo sutrikimai praeina savaime, nors jie gali pasikartoti ir sukelti komplikacijų. Negalima numoti ranka, jei žmogus dažnai jaučia pernelyg lėtą ar greitą širdies plakimą, neįprastą virpėjimą krūtinėje ar kakle, skausmą širdies plote, dusulį, silpnumą. Tai gali būti įspėjimas, kad reikia kardiologo pagalbos.
Pagalba širdžiai gali ateiti ir iš augalų pasaulio, kurie veikia ne tik širdį, bet ir nervų sistemą, gerina virškinimą, o tai lemia geresnį maisto medžiagų pasisavinimą plonajame žarnyne ir efektyvesnę pagalba širdžiai.
Remiantis moksline naudingųjų medžiagų širdžiai apžvalga, galima išskirti penkis svarbiausius širdies raumeniui komponentus. Siekiant maksimalaus efektyvumo ritmingam širdies darbui, šie komponentai turėtų būti vartojami kartu.
Gudobelės
Gudobelių vaisiai maitina širdies raumenį, taip pat veikia virškinimą ir plonąjį žarnyną. Netgi pacientams, vartojantiems vaistus nuo padidinto kraujo spaudimo ir širdies ritmo sutrikimo, ilgainiui gali nuvargti širdies raumuo. Kad taip neatsitiktų, gali padėti gudobelės polisacharidai.
Gudobelę (lot. Crataegus), kaip draugišką širdžiai augalą, dar pirmajame mūsų eros amžiuje aprašė antikos gydytojas ir farmacininkas Dioskoridas. Šio augalo naudingumą pripažįsta ir šiuolaikinė fitoterapija, teigianti, kad gudobelė yra universali medžiaga širdžiai, kurios įvairiapusis veikimas ne tik įrodytas farmakologiškai, bet ir plačiai ištirtas.
Gudobelėse yra daug biologiškai aktyvių medžiagų: flavonoidų, procianidinų, hiperozido, katechinų, raugų, saponinų, chlorogeno rūgšties, kavos rūgšties ir kt.
Tyrimai rodo, kad šios medžiagos gali normalizuoti kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, didinti širdies raumens susitraukimų jėgą, gerinti kraujotaką širdies bei periferinėse kraujagyslėse. Dėl šios priežasties gudobelės gali padėti palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių veiklą.
Siekiant efektyvios naudos iš gudobelių, profilaktiškai rekomenduojama vartoti ne mažiau kaip 350 mg sausojo gudobelių ekstrakto per parą.
Česnakai
Naudingi širdžiai ir česnakai (lot. Alium sativum), dėl aštraus kvapo ir skonio daugelių šalių virtuvėje šis prieskoninis augalas užima išskirtinę vietą.
Dėl specifinio kvapo česnakai gali būti dėkingi organiniams sieros junginiams, česnakai taip pat turi daug steroidinių saponinų bei įvairių kitų vandenyje arba riebaluose tirpių cheminių savybių. Šios medžiagos padeda palaikyti imuninę sistemą, turi įtakos angliavandenių apykaitai. Jos pasižymi dar vienu svarbiu poveikiu – reguliuoja cholesterolio gamybą kepenyse, tai padeda palaikyti kraujyje mažesnį cholesterolio kiekį.
Nuo senų laikų gudobelės ir česnakai kaip kraujotaką ir širdį stimuliuojantys augalai yra vartojami kartu. Toks derinys yra gerai žinomas, nes remiasi tūkstantmete tradicija. Rekomenduojama profilaktinė dozė- 30 mg česnakų ekstrakto per parą. Toks kiekis nedirgina skrandžio.
Vitaminai B1 ir B6
Jei žmonės skundžiasi širdimi, yra didelė tikimybė, kad trūksta B grupės vitaminų, nes jų atsargos organizme būna išsekusios. Todėl maisto papilduose, skirtuose stiprinti širdžiai, be vaistinių augalų turi būti įtraukti B grupės vitaminai, mikroelementas magnis. B grupės vitaminai ypač naudingi širdžiai, nes jie veikia nervinio impulso plitimą.
Vitaminas B1 priklauso vandenyje tirpių B vitaminų grupei, kurie žmogaus organizme nesintetinami. Kas atsitinka, kai trūksta vitamino B1? Pirmiausia dėl to nukenčia širdies ir kraujagyslių sistema, taip pat nervų sistema, pablogėja psichologinė būsena, nes šis vitaminas lemia normalią energijos apykaitą visose ląstelėse. Taip pat įrodyta, kad tiaminas atlieka svarbų vaidmenį širdies ląstelių energijos apykaitoje, o tai padeda išsaugoti normalią širdies veiklą.
Dar vienas širdžiai svarbus vitaminas – tai vitaminas B6. Nedidelis šio vitamino kiekis būna sukauptas raumenyse. Vitaminas B6 dalyvauja įvairiose cheminėse reakcijose: amino rūgščių, angliavandenių, lipidų apykaitoje, hemoglobino metabolizme, tam tikrų nervinių impulsų pernešėjų biosintezėje. Kadangi organizmas nesukaupia daug vitamino B6, jo atsargas būtina papildyti.
Į vitamino B6 reikšmę sveikatai atkreipė dėmesį ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Jos požiūriu, šis vitaminas padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, nervų sistemos veiklą, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, reguliuoja hormonų aktyvumą, taip pat mažina nuovargį.
Kai trūksta B grupės vitaminų, taip pat vitamino B6, sutrinka homocisteino virtimo metioninu procesas ir padidėja homocisteino kiekis kraujyje. Išanalizavus įvairiose pasaulio šalyse skirtingu metu atliktų 30 tyrimų, buvo padaryta išvada, kad padidėjęs homocisteino kiekis kraujyje gali būti susijęs su padidėjusia išeminės širdies ligos rizika.
Rekomenduojama paros dozė vyresniems (virš 50 m.)- 2 mg vitamino B6, tai sudaro 143% standartinės rekomenduojamos paros dozės. Vitamino B1 pakanka ir ~1-1,5 mg.
Magnis
Kamuojamiems įvairių širdies negalavimų žmonėms gali trūkti ir magnio, todėl šiuo mikroelementu stengiamasi taip pat praturtinti kompleksus, kurie skirti ritmingam širdies darbui. Jeigu žmogus negaus papildomai šio mikroelemento, jo vidiniai rezervai greitai ištuštės.
Magnis – tai vienas būtiniausių mikroelementų. Manoma, kad nuo 2,5 iki 15 procentų gyventojų pasaulyje kenčia dėl magnio trūkumo. Ši bėda kamuoja tuos žmones, kurie valgo daug smarkiai pervirto, riebaus ar saldaus maisto, piktnaudžiauja alkoholiu, gaivinamasi gazuotais gėrimais.
Magnio atsargos organizme taip pat išsenka, jei žmogus laikosi griežtos dietos, gausiai prakaituoja ar vartoja šlapimo išsiskyrimą skatinamuosius vaistus diuretikus, jei sutrikęs šio mikroelemento pasisavinimas.
Magnis atlieka kelias svarbias užduotis. Jis padeda išsaugoti elektrolitų pusiausvyrą, nes trūkstant kraujyje magnio, gali imti trūkti kalcio bei kalio. Magnis mažina nuovargį, gerina psichologinę būseną, padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, baltymų sintezę, nervų sistemos veiklą.
Yra patvirtinta, kad magnis būtinas reguliuojant nervinių impulsų perdavimą ląstelėse ir raumenų susitraukimui. Apžvelgęs epidemiologinius tyrimus, Europos Komisijos Maisto mokslinis komitetas paskelbė išvadą – magnio trūkumas kraujyje gali būti siejamas su širdies ligų ir padidėjusio kraujospūdžio rizika. Širdies raumeniui per parą reikėtų bent 50-60 mg magnio.
Kininių arbatmedžių lapų ekstraktas
Kilęs iš Pietų ir Pietryčių Azijos kininis arbatmedis yra ne tik populiarios arbatos žaliava. Iš arbatmedžių lapų nuo seno yra ruošiami troškulį malšinantys gėrimai ir gydomieji preparatai. Arbatmedžio lapų ekstraktas turi junginių, stabdančių bakterijų augimą, todėl vadinamas natūraliu antiseptiku.
Jis taip pat pasižymi kaip bakterijų žudikas, todėl vadinamas baktericidu. Arbatmedžio lapuose yra medžiagų, apsaugančių nuo grybelinių ligų, todėl šis augalas vadinamas fungicidu.
Tai taip pat stiprus antioksidantas, nes jame yra junginių, neleidžiančių susidaryti nitrozaminams, kurie sukelia vėžį. Yra manoma, kad dėl antioksidacinių savybių ekstraktas neutralizuoja jau susidariusius pavojingus junginius.
Arbatmedžio ekstraktas pasižymi kraujotaką stimuliuojančiu poveikiu, todėl naudingas širdies veiklai. Netgi išgėręs puodelį žalios arbatos žmogus jaučia palengvėjimą ir ramybę. Dėl šios priežasties arbatmedis nuo seno vertinamas kaip svarbi pagalba sutrikusiai kraujotakai ir pavargusiai širdžiai. Arbatmedžių lapų ekstrakto turėtų būti vartojama ne mažiau kaip 10 mg.
Gudobelių, česnakų, arbatmedžio ekstraktai praturtinti B1 ir B6 grupės vitaminais bei magniu, papildo žmogaus organizmo atsargas tada, kai to labiausiai reikia. Žinoma komponentų kiekiai ir proporcijos gali būti individualios, priklausomai nuo žmogaus sveikatos būklės.
Būtent šių medžiagų kompleksas gali būti drąsiai vadinamas didžiuoju penketu ritmingam širdies darbui. Ypač jį tinka vartoti vyresnio amžiaus žmonėms virš 50 metų, kai širdies raumens masė ima natūraliai mažėti. Tokį kompleksą rekomenduojama vartoti ne trumpiau kaip tris mėnesius.
