„Senėjimas yra vienas neišvengiamų ir negrįžtamų gyvybės fenomenų, kurį lemia genetiniai, epigenetiniai bei aplinkos veiksniai ir jų sąveika. Daugialypis senėjimo procesas pasireiškia fiziologinio integralumo mažėjimu, organizmo sistemų funkcijų silpimu ir didėjančiu mirtingumu. Šie pokyčiai yra daugelio ligų, kaip širdies ir kraujagyslių, vėžinių, diabeto, raumenų ir skeleto bei kitų ligų, pagrindas.
Vienas esminių iššūkių, su kuriuo susiduriama senėjant – užtikrinti produktyvios visuomenės narių, ypač vyresnio amžiaus asmenų, sveiką ir nepriklausomą senėjimą. Taip pat užkirsti kelią socialinės atskirties bei skurdo rizikai. Deja, tačiau vyresniame amžiuje ligų profilaktika dažnai pamirštama ir paprastai pagalba teikiama tik tuomet, kai kreipiamasi į sveikatos priežiūros specialistus“, – sako geriatrė.
Klaidingi įsitikinimai
Kartais klaidingai manoma, jog senstant ligos neišvengiamos, o senas organizmas nėra plastiškas, todėl gyvenimo būdo pokyčiai negalimi. Profilaktinės priemonės gali būti efektyvios ir peržengus aštuoniasdešimtmetį, todėl reikalinga aktyvi prevencinių priemonių taikymo strategija.
„Viena svarbiausių tokių prevencijų – mityba, kadangi netinkamai maitinantis, organizmas ne tik greičiau sensta, tačiau ir greičiau suserga. Alimentariniai susirgimai – tai ligos, susijusios su nepakankama arba pertekline mityba, lyginant su normaliais organizmo poreikiais.
Netinkama mitybas sutrikdo sveikatą, pradeda varginti lėtinis nuovargis, anemija, nutukimas ir kiti negalavimai. Taip pat mažėja organizmo atsparumas infekcijos, sudaromos palankios sąlygos lėtinių ligų, kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemos ligų, atsiradimui“, – sako gydytoja.
Situacija Lietuvoje
Suaugusių Lietuvos gyventojų mityba nesubalansuota: vartojama per daug riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių, taip pat cholesterolio, cukraus, kai kurių vitaminų bei mineralų. Taip pat moterys nepakankamai vartojo D, B1, PP, B12 vitaminų, vyrai – vitamino B12.
Jurgita Knašienė aiškina, kad valgant subalansuotą maistą organizmas aprūpinamas visomis reikalingomis medžiagomis, tačiau maitinantis nepilnavertiškai, laikantis tam tikrų dietų, būtina papildomai vartoti vitaminus.
„Yra keli nepilnavertės mitybos pavyzdžiai, pirmasis – pusiau vegetarai, kada mėsa vartojama retai, atsisakoma raudonos mėsos, dažniau renkamasi žuvis, kartais vištiena. Kitas pavyzdys – laktoovovegetarai, kuomet valgo kiaušinius, pieną ir pieno produktus, tačiau nevalgo mėsos.
Makrobiotinė dieta— mityboje vyrauja neskaldyti grūdai, ypač rudieji ryžiai, vaisiai, daržovės bei jūros gėrybės. Tokiu atveju nevartojami gyvulinės kilmės produktai, išskyrus baltą mėsą ar žuvį vieną, du kartus kartą per savaitę.
Taip pat veganai, kurie nevalgo jokių gyvūninės kilmės produktų: mėsos, kiaušinių, pieno ir pieno produktų, medaus ir kitų produktų, kurie išauginti neorganiniu būdu“, – vardina medikė.
Organizmui naudingos dietos
Vis dėlto, siekiant pristabdyti senėjimo procesą ir pasirūpinti geresne sveikata, gydytoja išskiria dietas, kurios tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek visiems, norintiems geresnės sveikatos, gali būti itin naudingos.
Viduržemio jūros dieta (MedDiet): daug grūdinių produktų, vaisių , daržovių, žuvies, alyvuogių aliejaus, vidutiniškai – vyno, mažai – mėsos bei pieno produktų. Be to, nustatyta, kad Viduržemio jūros regiono gyventojai dėl šios dietos yra ir sveikesni, ir ilgiau gyvena.
DASH dieta (Dietary Approaches Stopping Hypertension) buvo sukurta arterine hipertenzija sergantiems asmenims. Jos esmė – sumažinti natrio suvartojimą per parą ≤2400 mg/per dieną ir padidinti vaisių bei daržovių (kalio ir magnio) suvartojamą kiekį.
Suomių dieta, kada siūloma sumažint transriebalų, rafinuoto cukraus, druskos vartojimą ir maistą praturtinti polinesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis bei skaidulomis.
„Kiekvienam vyresniame amžiuje reikėtų laikytis mitybos principų, kurie yra tiesiog būtina prevencija nuo ligų. Tokiu atveju rekomenduojama vartoti kaip įmanoma mažiau cukraus ir rafinuotų produktų, riebalų, rinkis mažo glikeminio indekso dietą.
Svarbu valgyti daugiau žuvies, grūdinių produktų ir daržovių. Patartina vartoti antioksidantus ir užtikrinti normalų B grupės vitaminų kiekį organizme. Reikėtų riboti alkoholį, mažiau suvartoti kavos ir daugiau gerti žalios arbatos bei nuolat stengtis išlaikyti fizinį bei protinį aktyvumą“, – patarimais dalinasi geriatrė Jurgita Knašienė.
