Realybė tokia, kad pacientams, sergantiems senatvinėmis ligomis, būtina nuolatinė priežiūra.
Elektros prietaisai, atviri langai ar durys gali lengvai tapti tragedijos namuose priežastimi. Nes senatvinėmis ligomis sergantys pacientai iš dalies tikrai primena mažus vaikus, kurių negalima palikti vienų ne tik namuose, bet ir kambaryje.
Elementarūs veiksmai kaip pasisveikinimas, susipažinimas, šlepečių uždėjimas, veido nuprausimas, plaukų šukavimas, dantų valymas, rytinių vaistų ir pusryčių sudavimas tampa varginančia rutina, o šie veiksmai – tai tik pirmosios 30 minučių artimųjų darbo dienos, kurie slaugo demencija sergančius pacientus.
Senatvinėmis ligomis sergančių pacientų artimieji aukoja savo pusryčius, kad pamaitintų mylimą mamą. Aukoja savo laiką, kad nuvežtų sergantį tėtį pas gydytoją.
„Metai, dveji, galbūt, penkeri. Tiek laiko praeina, kol žmonės pastebi, kad, kol jie slaugė artimuosius, ir jų pačių sveikata suprastėjo.
Taigi ilgainiui gali atsirasti rizika susirgti tomis pačiomis ligomis kaip ir jų slaugomi artimieji“, – kasdienėmis istorijomis dalijasi reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ gydytojas Julius Ališauskas.
Ligos – išbandymas šeimai
Brandus amžius be ligų – Dievo dovana, ligos – tai išbandymas tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems. Išskirti dažniausią ligą senatvėje yra sunku, mat dažniausiai pacientai serga keliomis skirtingomis ligomis.
Todėl vyresnio amžiaus pacientams būtina speciali priežiūra.
Štai pavyzdžiui, diabetu sergantys asmenys dažnai turi padidėjusį kraujo spaudimą, sutrikusią inkstų funkciją, antsvorio.
Jiems būtina speciali dieta, dažni glikemijos matavimai ir vaistų korekcijos. Sutrikus inkstų funkcijai, būtina perskaičiuoti vaistų dozes ar keisti juos į kitus.
Sergant diabetu atsiranda nervų sistemos, jutimų sutrikimų, todėl net nežymus skausmas krūtinėje gali slėpti infarktą.
Diabetu sergančiam pacientui net mažiausia žaizda yra iššūkis, nes dėl sutrikusios kraujotakos ji sunkiai gyja ir gali tapti infekcijos priežastimi.
Reikia mokėti atskirti, ar naujas nusiskundimas yra nauja liga ar senos pasekmė, o gal tai vaistų sukeltas šalutinis poveikis.
„Medikai mokosi daugelį metų, tačiau vis tiek kiekvienas pacientas yra unikalus, skirtingos ir ligų eigos.
Mes, gydytojai, kiekvieną ligonį vertiname kaip iššūkį, o ką jau kalbėti apie sunkumus artimiesiems, kurie su ligonio priežiūra susiduria pirmą kartą“, – atvirauja Julius Ališauskas.
Patikimiau – profesionali slauga
Dažnai artimieji yra linkę abejoti, ar verta patikėti artimojo globą ar slaugą medicinos ir globos įstaigų personalui, todėl tokią galimybę vertina atsargiai.
Tačiau gydytojas Ališauskas pabrėžia, kad abejoti profesionalia globa – tikrai neverta.
„Artimieji yra linkę nepasitikėti globos įstaigomis dėl, manau, paprastos priežasties: jų nuomone, niekas kitas taip su meile ir rūpesčiu nepasirūpins sergančiu kaip jie patys.
Ir iš dalies jie teisūs. Medicinos globos įstaigos niekada neatstos namų sienų, tačiau svarbu suprasti, kad joks artimųjų rūpestis ir meilė nepadės, jei ligoniui prasidės infekcija ar pablogės būklė“, – rizikas įvardija medikas.
Artimieji retai kada supranta, jog medicininės globos įstaigos prisiima atsakomybę už palaikomojo gydymo užtikrinimą, o to užtikrinti artimieji vien savo rūpesčiu negali.
Todėl nereikia bijoti slaugos įstaigų, nes jų tikslas yra kiek įmanoma padėti sergančiam pacientui ir jo artimiesiems.
Reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ gydytojas pataria išmokti džiaugtis laiku, kurį praleidžiate su artimaisiais.
O slaugą palikite specialiai paruoštam, profesionaliam personalui, kad daugiau dėmesio galėtumėte skirti emocinei paciento būklei – daugiau laiko su jais kalbėtis, pasakoti dienos įvykius ir klausytis jų praeities istorijų.
Nepamirškite ir savęs – rūpinkitės ir savo sveikata.
