Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroentorologijos ir dietologijos centro gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė sutiko papasakoti, kas lemia rėmens graužimą ir atskleidė, kas gali nuo to padėti.
„Rėmuo – tai simptomų visuma, kuriuos sukelia sutrikusios stemplės ir skrandžio vožtuvo funkcija.
Tuomet rūgštus skrandžio turinys grįžta iki stemplės ar net gerklės ir žmogaus jaučia deginimą už krūtinkaulio, skausmą, graužimą. Jis taip pat gali susidurti su raugėjimu, atpylimais, kosuliu ir gerklės perštėjimu“, – pasakojo specialistė.
E. Cikanavičiūtė pridūrė, kad klinikinėje praktikoje, pacientus varginant šiems simptomams, neretai yra diagnozuojama gastroezofaginio refliukso liga, kitaip žinoma kaip GERL.
Rėmens graužimo priežastys
Pradėjus su specialiste kalbėtis apie tai, kokios priežastys gali lemti rėmens graužimą, medikė patikino, kad jų yra ne viena.
Pasak jos, viena dažniausių šios būsenos priežasčių – antsvoris ir nutukimas. E. Cikanavičiūtė aiškino, kad tuomet padidėja slėgis pilve ir taip mechaniškai spaudžiamas skrandis, sutrinka normali vožtuvo funkcija.
„Paprastai svoriui mažėjant žmonės pajunta ne tik pagerėjusią bendrą sveikatą ir retesnius arba visai išnykusius rėmens epizodus“, – pastebėjimu pasidalijo VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja.
Taip pat yra ir kitų priežasčių, lydinčių prie nemalonios būsenos. Jos yra susijusios su paciento gyvenimo būdu.
Anot specialistės, rūkymas ir alkoholio vartojimas labai stipriai prisideda prie rėmens graužimo. Taip pat įtakos turi mityba bei stresas.
„Nesubalansuotas ir chaotiškas maitinimasis ir padidėjęs streso lygis – tai du veiksniai, tiesiogiai susiję su GERL simptomais“, – sakė gydytoja dietologė.
Ji pridėjo, kad rėmenį taip pat gali išprovokuoti ir anksčiau patirtos skrandžio operacijos, diafragmos išvaržos, dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas.
Amžiaus vaidmuo
Paklausta, kokį vaidmenį atlieka amžius rėmens graužime, E. Cikanavičiūtė komentavo, kad vyresniame amžiuje jo galima tikėtis dažniau.
Pasak jos, visa tai yra susiję su tam tikromis vyresniame amžiuje pasireiškiančiomis kondicijomis.
„GERL simptomai gali būti susiję su vyresniu amžiumi tiek dėl vyresniame amžiuje didesnio antsvorio ir nutukimo paplitimo, tiek dėl amžinių fiziologinių pasikeitimų – amžėjant silpnėja virškinamojo trakto peristaltika, pačio vožtuvo funkcija“, – pastebėjimu pasidalijo specialistė.
Visgi, drąsiai teigti, kad rėmens graužimas yra susijęs su amžiumi, teigti negalima. Pasak specialistės, yra tyrimų, rodančių kitaip.
Specialistė kalbėjo, kad kai kuriuose iš jų rašoma, kad ryšio tarp amžiaus ir GERL kondicijos nėra, tad ragino į reiškinį žvelgti objektyviai.
„Vyresnio amžiaus nereikėtų vertinti kaip esminio veiksnio, didinančio rėmens riziką“, – sakė ji.
Mitybos poveikis
Dažniausiai kalbant apie rėmens graužimą paraleliai šnekama ir apie mitybą. Pasak specialistės, taip daroma ne veltui – šie elementai tarpusavyje yra susiję.
Anot jos, GERL simptomai yra susiję su nereguliariu maitinimusi. Taip pat prie to prisideda tam tikras maistas, skatinantis rūgščių kilimą.
„Riziką rėmeniui sukelia:
- ne namuose gamintas maistas;
- greitas maistas ir pusgaminiai;
- riebus, keptas, rūkytas, saldus, rūgštus, aštrus maistas;
- visi kofeino turintys produktai ir gėrimai;
- gazuoti gėrimai“, – išvardijo ji.
Be to, yra ir pavienių produktų, kurie nors iš esmės yra palankūs bendrai žmogaus organizmo sveikatai, tačiau gali išprovokuoti GERL simptomus.
„Šie produktai yra:
- pomidorai;
- paprikos;
- česnakai;
- svogūnai;
- mėtos;
- pipirmėtės;
- melisos;
- imbieras;
- cinamonas;
- aštrūs prieskoniai ir visi kiti išraiškingi prieskoniai“, – aiškino specialistė.
Pajutus GERL simptomus ir nepavykus jų numalšinti, E. Cikanavičiūtė ragino atlikti laktozės toleravimo tyrimą. Pasak jos, kartais už GERL simptomų slypi laktozės netoleravimo diagnozė.
Kaip sau padėti?
Prakalbus apie tai, kaip galima sau pagelbėti susidūrus su varginančiu rėmens graužimu, specialistė pasidalijo keliais patarimais.
Visų pirma, ji pasakojo, kad valgymas turėtų būti reguliarus. Pasak jos, kiekvienas, susiduriantis su nemalonia kondicija, turėtų valgyti 4-6 kartus per dieną.
„Taip pat reikėtų dažniau rinktis šiltą, šviežią ir namuose gamintą liesą maistą, jį verdant, troškinant arba ruošiant garuose“, – sakė ji.
Taip pat gydytoja dietologė pabrėžė, kad kiekvienas atvejis yra individualus, tad visuomet reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad vieniems jos veikia labiau, kitiems – ne taip.
Dėl to E. Cikanavičiūtė ragino apsilankyti pas gydytoją dietologą, kuris galėtų pasidalinti individualiais patarimais ir rekomendacijomis, atsižvelgdamas į situaciją.
„Sveikatai palankus gyvenimo būdas – adekvačios streso valdymo priemonės, pakankamas poilsio laikas ir pakankamas fizinis krūvis – svarbūs lygiai tiek pat, kiek ir mitybos koregavimas sergant GERL“, – pabrėžė ji.
