Profesorius R. Stukas cholesterolį suskirstė į „gerąjį“ ir „blogąjį“. „Gerasis“ cholesterolis yra didelio tankio lipoproteinai, o „blogasis“ – mažo tankio lipoproteinai.
Žmogui pavojingas yra „blogasis“ cholesterolis. „Tai būtent jis cholesterolį iš kepenų perneša į kraujagyslių sieneles, – pasakoja ekspertas, – ir tada cholesterolis pradeda kauptis sienelėse ir gali vystytis aterosklerozė“. Tuo tarpu didelio tankio lipoproteinai neleidžia cholesteroliui kauptis arterijų sienelėse. Jis pernešamas į kepenis, kur yra suardomas.
Iš esmės, cholesterolis yra naudingas organizmui. Svarbiausia yra nepasiekti cholesterolio pertekliaus, kuris neigiamai veikia organizmą.
Padidėjusį cholesterolį išduodantys ženklai
Dažniausiai, cholesterolio perteklius nustatomas atliekant tyrimus. Jeigu cholesterolio kiekis viršija normą, tuomet derėtų sunerimti.
Profesorius nurodė dar kelis požymius, kurie gali išduoti cholesterolio padidėjimą. „Jeigu žmogus turi antsvorio, jo mityba riebi, valgo daug kaloringo maisto, tai jau atsiranda cholesterolio rizika“, – aiškina ekspertas. Jis prideda, kad per parą suvartojamo cholesterolio norma negali viršyti 300 miligramų.
Reiktų atkreipti dėmesį į maistą, kuris suvartojamas. R. Stukas siūlo vengti kiaušinių trynių, fermentinio sūrio, patiekalų iš galvijų kepenų ar inkstų, majonezo, ungurio. Vartojant šiuos ir kitus riebus produktus gali pasireikšti įvairių ligų simptomai.
„Atsiranda aterosklerozės, infarkto, kai kurių vėžio formų rizika, – vardija profesorius, – jeigu vyresniame amžiuje, tai netgi galima susirgti senatvine silpnaprotyste“.
Ne tik mityba lemia cholesterolio padidėjimą. Profesorius pabrėžia, kad nejudėjimas, nesportavimas, sėdimo darbo dirbimas ir veiklos, reikalaujančios sėdėjimo gali padidinti cholesterolio koncentracijos padidėjimo riziką.
Dažnai apsigaunama ties vienu produktu
Svarbu atkreipti dėmesį į riebalus sudarančias riebalų rūgštis. Profesorius skaitytojams atskleidė, kad jų yra trijų rūšių: polinių sočiųjų, sočiųjų ir mononesočųjų. Pavojingiausios – sočiosios riebalų rūgštys.
Pastaruoju metu stipriai paplitęs kokosų riebalų vartojimas. „Jį ypač dažnai renkasi žaliavalgiai“, – pastebi R. Stukas. Dažnai manoma, kad tai yra augalinis riebalas, tad jokių grėsmių jį vartojant nekyla. „Tačiau jame yra ypatingai didelė sočiųjų riebalų koncentracija“, – teigia profesorius, – „Maždaug virš 90 proc. riebalų produkte yra sočiosios rūgštys“.
Ekspertas tikina, kad jokio skirtumo, ar sočiosios rūgštys gaunamos iš augalinio ar iš riebalinio maisto. Jų perteklius išlieka pavojingu.
Cholesterolį galima sumažinti
Kalbėdamas apie cholesterolio mažinimą profesorius R. Stukas atskleidė, kad paslaptis yra sveika gyvensena.
„Žmogus turi valgyti kiek galima daugiau vaisių, daržovių, žuvies produktų, gerti daug vandens“, – pagrindinius aspektus paryškino ekspertas. Taip pat svarbu reguliariai judėti, mankštintis, reguliuoti svorį ir nerūkyti, vengti alkoholio.
R. Stukas siūlo vartoti mažiau gyvulinės kilmės riebalų ir valgyti liesą mėsą – vištieną ar kalakutieną. „Tik be odos, nes joje yra didelė cholesterolio koncentracija“, – pabrėžia profesorius.
Renkantis būdus, kaip gaminti, svarbu rinktis troškinimą ir virimą. Keptas maistas taip pat padidina cholesterolio kilimo riziką.
Taip pat svarbu organizmą aprūpinti maistu, kurio sudėtyje yra daug skaidulinių medžiagų. Tai gali būti daržovės, ypač šakniavaisės. Dar galima skaidulinių medžiagų gauti iš duonos su grūdais, selenomis. Tai mažina cholesterolio koncentraciją.
