VLK pranešė pastaruoju metu sulaukianti pasipiktinusių gyventojų nusiskundimų, kad pas gydytojus tenka lankytis po kelis kartus vien todėl, kad jie vieno vizito metu išklauso tik vieną paciento problemą. Tuo metu jei žmogui atsirado daugiau nusiskundimų sveikata ir jis nori šeimos gydytojo konsultacijos, tuomet jam gali tekti registruotis dar kartą.
Ligonių kasų specialistų teigimu, esą gydytojams verčiant gyventojus dažniau varstyti gydymo įstaigų duris taip gali būti dirbtinai didinamos eilės.
Daug vizitų įstaigai nenaudinga
Pasak Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narės Kristinos Grigaliūnaitės, pirma į tokius pasakymus kylanti reakcija – arba VLK visiškai nesuvokia realybės, arba nenori jos pripažinti.
„Susidaro įspūdis, kad, VLK nuomone, šeimos gydytojams kažkokiu būdu yra naudinga pacientą dėl kažkelintos jo sveikatos problemos siųsti konsultuoti kelis kartus. Reikia prisiminti, kad pirminės sveikatos priežiūros finansavimas yra kapitacinis, t. y. skiriamas ne už įvykdytą konsultaciją, o yra skiriamas keliasdešimties eurų apmokėjimas vienam pacientui per metus. Dabar gi atrodo, kad gydytojui kažkaip naudinga daug kartų kviestis pacientą, nors yra priešingai, įstaiga dėl pakartotinių konsultacijų ne gauna, o, skaičiuojant gydytojų laiką, praranda lėšas”, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Pašnekovė stebėjosi, kodėl visiškai nėra gilinamasi į esmines priežastis, kodėl vieno vizito visoms paciento sveikatos problemoms spręsti toli gražu nepakanka.
„Šeimos gydytojai yra išmokę laikytis profesinės etikos – jų teikiama paslauga turi būti kokybiška. Ir kai ateina žmogus su keliomis ar net keliolika sveikatos problemų, fiziškai yra neįmanoma per vieną konsultaciją jas visas išspręsti. Tam, kad galėtum tą padaryti kokybiškai, reikėtų kiekvienai problemai skirti atitinkamai laiko. O viena konsultacija, kuri trunka 10–15 minučių, o neretu atveju realistiškai vos 5–7 minutes, dažnai nėra pakankama net vienai problemai aptarti. Svarbu prisiminti ir tai, kad gydymo įstaigos yra įpareigotos pacientus šeimos gydytojo konsultacijai priimti per 7 dienas, todėl šis vienai konsultacijai skiriamas laikas gali trumpėti dar labiau.
Jei žmogus yra poliligotas, t. y. turi daugiau nei 2 ligas, pirminei konsultacijai reikia mažiausiai pusvalandžio, o kartais – ir valandos. Nereikia pamiršti, kad ligotas žmogus ir emociškai labiau pažeidžiamas, o šeimos gydytojo darbas yra atliepti visą jo sveikatos būklę, ne vieną konkrečią ligą“, – pastebėjo K. Grigaliūnaitė.
Skęsta biurokratijos liūne
Ji stebėjosi, kada tuomet šeimos gydytojas turėtų išsamiau pakonsultuoti pacientą – viršvalandžių, šeimos, sveikatos sąskaita? „Panašu, kad visiškai nėra suprantamos pamatinės problemos – neįgalinti šeimos gydytojo komandos nariai, per mažas pirminės priežiūros sistemos finansavimas ir apkrovimas gydytojo kompetencijos nereikalaujančiomis funkcijomis. Dėl šių priežasčių net ir su geriausiais norais mes vienam žmogui negalime skirti pakankamai laiko“, – sakė ji.
Dar viena K. Grigaliūnaitės įvardyta problema, kuri sutrumpina gyventojui skiriamą laiką – nemažėjanti biurokratinė našta šeimos gydytojams.
„Apie tai kalbame nuolatos ir, laimei, pastaruoju metu atsiranda tam tikrų Sveikatos apsaugos ministerijos žingsnių ta linkme. Mes gal mielai nerašytume tų dokumentų ir pažiūrėtume pacientui į akis, bet kai vyksta koks teisinis ginčas ar skundas, dokumentas yra vienintelis dalykas, kuris gali apginti gydytoją, todėl mes neturime kitos išeities. Užsienyje yra atskiras žmogus, kuris už gydytoją surašo jo dokumentus. Tai vėl būtų labai logiškas sprendimas, bet tai reikalauja papildomo finansavimo ir teisinio reglamentavimo“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Gydytojas neįsiklauso į skundus?
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė neslėpė – dėl vienos sveikatos problemos kreipiesi į šeimos gydytoją ar dėl kelių, ta pati palaida bala.
„Telefonu gydytojas tik išrašo receptus, o kai nueini gyvai, neturi laiko klausytis. Žmonės daugiausiai ir skundžiasi, kad gydytojas net negirdi, ką sakai, išrašo vaistus, kažką formaliai pasako ir viskas. O daugiau apie kažką kalbėti jie nelabai ir turi laiko, nes labai mažai laiko skiriama, o žmonių per dieną prisirašo labai daug. Kai nueini darbo pabaigoje, gydytojai praktiškai jau nebeturi jėgų net šnekėti“, – pasakojo pacientų atstovė.
V. Augustinienė svarstė, kad jei gydytojams būtų daugiau atlaisvintos rankos, darbai padalinti slaugytojams, būtų daugiau laiko bendrauti su pacientu.
„Lyg turėtų atsirasti kažkoks atvejo vadybininkas, jis galėtų informuoti ir apie prevencines programas, skiepus, kas priklauso mokamai, kas nemokamai. Nes dabar taip jau yra, kad jei tau nepasiūlo, tai niekas ir nenueina pasitikrinti – labai maži procentai tų, kurie dalyvauja prevencinėse patikros programose“, – pastebėjo ji.
Ne vienas vizitas – vien dėl vaistų
Pašnekovė atkreipė dėmesį ir į dar vieną problemą, dėl kurios tenka prisirašyti ne vienam vizitui pas šeimos gydytoją. Jos teigimu, norėdami laiku pratęsti vaistų receptą gyventojai turi itin susiplanuoti laiką, kad neliktų be vaistų.
„Pavyzdžiui, vieni vaistai gali baigtis rugpjūčio 10 dieną, nes vaistų ir pakuotės skirtingos, o kiti – 25-ąją. Tai tu turi registruotis du kartus, nutaikyti laiką, nes receptą gali išrašyti arba kai vaistai jau pasibaigė, arba ne anksčiau nei likus dviem savaitėms iki recepto galiojimo pabaigos.
Bet jei nors viena diena vėliau baigiasi receptas, o žmogus tuo metu yra atėjęs pas gydytoją, jis negali išrašyti naujo recepto. Ir blogiausia, kad negali iškart dviem vizitams užsirašyti, mat kol nenueini į vieną, tol kitam registruotis neleidžia. Ir kol nueisi pas gydytoją, jau bus savaitė kita praėjusi ir tuo metu žmonės negeria vaistų“, – aiškino V. Augustinienė.
Ji pasakojo, kad dėl to teko pirkti vaistų papildomai tam, kad „užkamšytų“ skyles, kai vaistai baigiasi, o recepto dar prasitęsti nepavyko.
„Nes juk negali vaistų negerti. Kitą kartą, būna, lankosi žmogus vis toje pačioje vaistinėje, tai kai jam baigiasi vaistai, o pas gydytoją jis pateks tik po savaitės, pasitaiko, kad vaistininkė parduoda jam tą dėžutę, o receptą jis gauna vėliau. Visokių atvejų būna“, – pastebėjo V. Augustinienė.
Nėra nurodyta, ką turi padaryti vieno vizito metu
Nors VLK specialistai teigia, kad pacientai neturi būti be reikalo siuntinėjami registruotis iš naujo, jei vizito pas šeimos gydytoją metu turi keletą nusiskundimų, kurie tarpusavyje gali būti susiję, griežto reglamento, ką turėtų padaryti šeimos gydytojas vizito metu, nėra.
„Teisės aktai nereglamentuoja, kiek sveikatos problemų turėtų spręsti šeimos gydytojas vieno vizito metu. Atkreipiame dėmesį, kad šeimos gydytojas pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, asmens sveikatos priežiūros licenciją privalo tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant ligų ir sveikatos sutrikimų profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
Taip pat Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos parengti nacionaliniai akreditavimo standartai numato, kad gydymo įstaigoje teikiamos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi atitikti prie įstaigos prisirašiusių pacientų poreikius ir siektina, kad įstaiga, nustatydama savo struktūrą ir planuodama paslaugas, remtųsi surinkta informacija apie prisirašiusių pacientų sveikatos poreikius bei reguliaria suteiktų paslaugų apimties ir pobūdžio analize“, – aiškinama portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Taip pat priduriama, kad tais atvejais, kai šeimos gydytojas neturi galimybių pats išspręsti paciento sveikatos problemų, dėl jo būklės jis konsultuojasi su gydytoju specialistu.
Tačiau siuntimai rašomi tada, kai šeimos gydytojui reikalinga kito specialisto konsultacija, o ne tada, kai pacientas prašo siuntimo.
Pažymima, kad pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigos turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugos būtų suteiktos ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paciento kreipimosi į gydymo įstaigą ūmios ligos atveju, kai pasireiškia karščiavimas ir vidutinio stiprumo skausmas, taip pat – kai paros laikotarpiu, pacientui esant ramybės būsenos, atsiranda dusulys, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas ir vėmimas, sutrinka koordinacija, pasireiškia staiga progresuojantis tinimas, bei tais atvejais, kai patiriamos įvairios kilmės traumos ir sužeidimai.
Paūmėjus lėtinei ligai ir kitais atvejais šeimos gydytojo paslaugos turi būti suteiktos ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo paciento kreipimosi į gydymo įstaigą.
o tas pats daktaras jau su sypsena dantyse tave priims uz pinigus, man jau taip buvo.
