Jo istorija savo „Twitter“ paskyroje pasidalijo Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka, negalėjęs atsistebėti vaikino atkaklumu.
„Prieš kurį laiką apie jį rašiau. Karo metu jis neteko dalies abiejų kojų, rankos ir pirštų. Dabar Danylo vyksta reabilitacija. Jis planuoja tapti karo psichologu ir grįžti į kariuomenę. Žaviuosi jo optimizmu“, – rašo A. Heraščenka.
This is Danylo Melnyk, 19. I posted about him a while ago.
He partly lost his legs, his hand and fingers in war. Danylo is now going through rehabilitation.
He plans to become a military psychologist and come back to the Army.
I admire his optimismg
📷 Getty images pic.twitter.com/bvvlHCvOkv— Anton Gerashchenko (@Gerashchenko_en) July 27, 2022
Buvo patekęs į nelaisvę
Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas buvo rašęs, kad 19-metis vaikinas buvo sužeistas ir pateko į nelaisvę. Kaip karo belaisvis jis praleido 46 dienas.
Tą kartą rusų kariai manė, kad jis vargu ar išgyvens naktį, rašoma opendemocracy.net. Jis buvo sunkiai sužeistas mūšyje Dmytrivkoje ir dvi dienas gulėjo šaltame sandėliuke.
Nors buvo netekęs daug kraujo, 19-metis išgyveno naktį, šiek tiek padedamas rusų karo mediko, kuris jam suleido antibiotikų ir maitino iš šaukšto. Nepaisant to, kad buvo sunkiai sužeistas, jis buvo apklaustas.
„Jie manė, kad esu NATO atstovas, nes mano karinė uniforma buvo panaši į NATO uniformą, o mes buvome ginkluoti „NLAW“ ir „Javelins“ (ginklai, kuriuos Ukrainai tiekia Vakarai)“, – sakė jis.
Tada D. Melnykas buvo nugabentas į Baltarusiją, kur buvo laikomas nenustatytos įstaigos rūsyje, o po to buvo nuvežtas į Rylsko ligoninę Rusijoje.
Kovo 18 d. Melnykas buvo perkeltas į Kurską, kur vos neatsidūrė ikiteisminio sulaikymo centre, kuriame buvo laikomas Saša Černiakas. Tačiau Kursko medikai atsisakė jį perkelti, nes jam reikėjo medicininės priežiūros. Vietoj to jis buvo išsiųstas į civilinę Kursko ligoninę.
Laukdamas automobilyje prie Kursko kalėjimo, vaikinas prisimena girdėjęs, kaip ukrainiečių belaisviai buvo mušami „vos tik jiems įžengus pro vartus“.
„Maniau, kad man bus galas. Ačiū Dievui, kad manęs nepaėmė“, – prisiminė Melnykas.
Melnykas pasakojo, kaip vieną dieną jo ir kitų Kursko ligoninėje atsitiktinai paklausė, ar jie nori grįžti į Ukrainą. Balandžio 21 d. jis grįžo namo, dalyvaudamas apsikeitime belaisviais.
