Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė, dažnai liga nesukelia jokių simptomų arba jie būna nespecifiniai, todėl būtina žinoti, į ką atkreipti dėmesį.
Storosios žarnos vėžio simptomai
Marijampolės ligoninė įraše pasidalino gydytojo gastroenterologo Arvydo Vaišnio patarimais ir priminimu dalyvauti storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje – ji priklauso 50-74 metų asmenims.
„Marijampolės ligoninės gydytojo gastroenterologo Arvydo Vaišnio teigimu, kasmet Lietuvoje apie 800-900 žmonių miršta dėl storosios žarnos vėžio. Ankstyvose stadijose liga dažnai nesukelia jokių simptomų arba jie gali būti nežymūs, tad neretai žmonės kreipiasi ieškodami pagalbos, kai liga jau būna pažengusi.
Gydytojo teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos pakitimus:
- Pakitęs tuštinimasis (vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, trunkantis ilgiau nei kelias savaites);
- Kraujas išmatose ar ant tualetinio popieriaus;
- Pilvo skausmas, pūtimas, diskomfortas;
- Staigus kūno svorio mažėjimas be aiškios priežasties;
- Bendras silpnumas, nuovargis;
- Neaiškios kilmės mažakraujystė.
Taip pat svarbūs rizikos veiksniai, kurie didina tikimybę išsivystyti storosios žarnos vėžiu:
- Amžius. Dažniausiai storosios žarnos vėžys nustatomas vyresniems nei 50 metų. Retesniais atvejais liga gali būti diagnozuota ir jaunesniems žmonėms.
- Paveldimumas – jei šeimoje buvo susirgimų storosios žarnos vėžiu ar nustatyta šeiminė polipozė, jūs turite padidintą riziką išsivystyti storosios žarnos vėžiui.
- Mityba ir gyvenimo būdas – nustatyta, jog gausus raudonos mėsos, perdirbtos mėsos, mažas skaidulinių medžiagų, turinčių produktų vartojimas didina onkologinės ligos išsivystymo tikimybę. Fizinis aktyvumas, žalingų įpročių nebuvimas gerina žmogaus savijautą, stiprina imunitetą bei mažina ligų atsiradimą.
Nuo 2009 m. Lietuvoje veikia storosios žarnos vėžio prevencinė programa. Tai reiškia, jog 50-74 metų amžiaus asmenims atliekamas slapto kraujo išmatose testas. Radus kraujo pėdsakus išmatose, būtina atlikti žarnyno tyrimą (kolonoskopiją) dėl galimų pakitimų.
Esant neigiamam slapto kraujo išmatose tyrimui, tačiau esant paminėtiems simptomams, ar rizikos veiksniams, kolonoskopiją reikėtų atlikti taip pat. Šio tyrimo metu gali būti nustatoma simptomų priežastis, pavyzdžiui – uždegiminė žarnyno liga, divertikuliozė, hemorojus, polipai ar kiti susirgimai.
Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius ikivėžinius pakitimus išgyvenamumas siekia net 90 proc.!“ – rašoma VšĮ Marijampolės ligoninės įraše.
Primenama, kad įtariant virškinamojo trakto sutrikimą, esant minėtiems simptomams ar nustačius kraują išmatose, kviečiama registruotis ištyrimui, tam reikalingas šeimos gydytojo siutimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
