Žemiau pateikiame visą Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentarą.
Pacientai pas šeimos gydytojus apsilankė net 15,9 milijono kartų, o konsultacijų skaičius irgi įspūdingas – net 10,8 milijonų, kas, lyginant su Europos šalių vidurkiais, yra tikrai per daug. Beje, kai kurie šeimos gydytojai per darbo dieną sugebėjo išrašyti net 60 nukreipimų specialistų konsultacijoms. Diskusijos, kaip suvaldyti situaciją persikėlė ne tik į internetinius portalus, bet ir televizijas.
Primoka ir už vizitą pas šeimos gydytoją, ir specialistą
Ką gi, pabandykime kiek galima objektyviau įvertinti susiklosčiusią situacija bei apžvelgti artimiausių šalių kaimynių sprendimus, kurie leido optimizuoti sveikatos apsaugos sistemos darbą.
Latvija. Pacientas už vizitą pas šeimos gydytoją iš savo kišenės primoka 2 eurus. Privačiose gydymo įstaigose už specialisto konsultaciją priemoka dažniausiai būna 30–35 eurai. Ligoninėse lovadienis pacientui kainuoja papildomai 7–15 eurus. Pensininkams šis mokestis sumažinamas dvigubai.
Estija. Už vizitą tiek pas šeimos gydytoją, tiek ir specialistą pacientas moka po 5 eurus. Jeigu kreipiamasi pas specialistą be šeimos gydytojo siuntimo, mokama visa pakankamai didelė konsultacijos kaina. Be šeimos gydytojo nukreipimo galima tiesiogiai gauti konsultaciją (nemokant visos konsultacijos kainos) pas ginekologą, oftalmologą, dermatovenerologą, psichiatrą bei traumatologą. Nuo šių metų balandžio mėnesio Estijoje planuojama priemoką už konsultacijas pakelti iki 20 eurų.
Suomija. Suomiams vizitas pas šeimos gydytoją kainuoja 20–30 eurų, o specialisto konsultacija – 40–50 eurų. Beje, kai kurie Suomijos municipalitetai papildomai neapmokestina vizitus pas šeimos gydytojus ir sumažina vizito pas specialistą mokestį.
Kreipiantis į privačias įstaigas, mokama pilna įstaigos nustatyta paslaugų kaina, bet dalį lėšų pacientui gražina Suomijos socialinis draudimas. Jeigu už sveikatos paslaugas per metus sumokama 700 eurų, kitais metais paslaugos teikiamos nemokamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikams, socialiai remtiniems asmenims, o taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis medicininių paslaugų kaina gali būti sumažinta, o tam tikrais atvejais visos medicininės paslaugos gali būti teikiamos ir nemokamai.
Švedija. Švedijos gyventojas už vizitą pas šeimos gydytoją sumoka 200-300 SEK (1 euras – 12,609 SEK), o pas specialistą – 400–500 SEK. Už ligoninės skubios pagalbos skyriuje kaina – 400–500 SEK. Jeigu Švedijos gyventojas per metus už visa medicinines paslaugas sumoka 1400–1500 SEK, kitais metais visos medicininės paslaugos teikiamos nemokamai. Kaip matome, pacientui tenkančios priemokos už medicinines paslaugas yra tikrai nedidelės.
Norvegija. Vizitas pas šeimos gydytoją kainuoja 160–300 NOK (1 euras – 13,585 NOK). Pas specialistą – 375 NOK, nors gali būti ir daugiau. Jeigu Norvegijos gyventojas per metus priemokoms už medicinines paslaugas išleidžia 3000 NOK, tada kitais metais nieko nemoka. Vaikai iki 16 metų gauna visas medicinines paslaugas nemokamai, o psichinių ligų atvejais – iki 18 metų. Kaip matome, priemokos už sveikatos paslaugas, įvertinant norvegiškas algas, tikrai yra tik simbolinės.
Kaip atrodo situacija Lietuvoje?
Lietuva. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai nemoka nei už vizitus pas šeimos gydytojus, nei už specialistų konsultacijas, nei už stacionarines paslaugas. Valstybė taip pat sumoka įmokas už gyventojus, priklausančius socialiai jautrios grupėms. Ligonių kasų nuomone, pertekliniai siuntimai pas specialistus yra finansinė našta valstybei, be to, išbalansuoja sveikatos apsaugos sistemą.
Savaime suprantama, kad tai gali būti viena iš priežasčių didžiulių eilių pas specialistus. Vienas iš problemos sprendimo būdų – siuntimų pas specialistus apmokestinimas, ką jau taiko Lietuvos kaimyninės šalys. Aišku, lengviausias kelias būtų apkaltinti šeimos gydytojus kvalifikacijos trūkumu, pradėti riboti siuntimų išdavimą, įvesti gydytojams baudų sistemą ir panašiai.
Kadangi man asmeniškai teko susipažinti su daugelio Vakarų Europos šalių šeimos gydytojų darbu, galiu atsakingai teigti, jog mūsų šeimos gydytojų kvalifikacija ne tik atitinka Vakarų Europos šalyse keliamus reikalavimus šeimos gydytojams, bet dažnai juos ir viršija. Ne vienam šeimos gydytojui teko rašyti rekomendacijas dirbti Europos šalyse. Galiu pasakyti tik apie puikiausius atsiliepimus iš užsienio partnerių apie mūsų šeimos gydytojus.
Kodėl susidaro pertekliniai siuntimai?
Taigi, kodėl susidaro tie pertekliniai siuntimai pas specialistus. Priežasčių tikrai ne viena. Nežiūrint to fakto, kad formuojamos šeimos gydytojų komandos, kurios turėtų nukrauti šeimos gydytoją, dažnai tenka susidurti su situacija, kad šeimos gydytojas dirba net ir be slaugytojos.
Rajonuose, kur ženkliai jaučiamas gydytojų trūkumas, formuojamos didesnės apylinkės, todėl gydytojas perkraunamas darbu, ir tai gali būti viena iš priežasčių, kad dalies problemų sprendimas permetamas specialistams. Gydytojas dar ir dabar didesnę savo darbo laiko dalį skiria duomenų suvedimui į e-sveikatos sistemą, pažymų rašymui ir pan.
Kai kurios konsultacijos sukuriamos dirbtinai dėl to, kad šeimos gydytojui draudžiama skirti kai kuriuos tyrimus, kai kuriuos vaistus gali išrašyti tik specialistas ir tik po specialisto konsultacijos šeimos gydytojas gali tęsti gydymą.
Tenka pabrėžti, kad kai kurie vadovai, stengdamiesi pagerinti savo įstaigos finansinę būklę, spaudžia šeimos gydytojus siųsti pacientus antrinei grandžiai. Pagaliau, dalis gydytojų tikrai nusileidžia pacientų reikalavimams tuoj pat juos siųsti specialistų konsultacijoms. Ne paslaptis, kad kai kurie pacientai, siekdami savo tikslų, užsiima tiesioginiu šantažu ar net grasinimu teismais.
Su priemokomis Lietuva jau pavėlavo
Nenoriu būti pesimistu, bet, siekiant subalansuoti sveikatos apsaugos sistemos darbą, sumažinti eiles, sumažinti konsultacijų skaičių, reikia ženkliai didinti gydytojų ir slaugytojų skaičių, o tam reikia pradėti intensyviau ruošti tiek gydytojus, tiek slaugytojas. Visuomenė sensta, problemų sveikatos apsaugos srityje tik didės.
Beje, COVID-19 pandemija parodė, kad nuotolinis darbas gali būti efektyvus, todėl plėskime medicinoje šią sritį. Tai tikrai sumažins konsultacijų skaičių bei gydytojų apkrovimą. Įvesti naujus apmokestinimus už vizitus, konsultacijas, net jei tai atrodo ir logiška, dabar ne laikas ir ne vieta.
Estai ir latviai tai padarė jau seniai, kada buvo visiškai kita geopolitinė situacija, neįaudrinta visuomenė. Mes tą laiką jau praleidome, todėl šiuo metu įvedimas naujų mokesčių už teikiamas sveikatos paslaugas būtų panašu į politinę savižudybę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
