Apie tai, kokius laboratorinius tyrimus rekomenduojama atlikti kasmet ir kokios ligos paūmėja artėjant rudeniui, kalba Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Laboratorinės diagnostikos centro vadovė Ina Šapranauskienė.
„Yra tyrimų, kuriuos, nepriklausomai nuo metų laikotarpio ir savijautos, rekomenduojama atlikti kasmet. Tai – profilaktiniai sveikatos patikrinimo tyrimai, parodantys sveikatos sutrikimus žymiai anksčiau nei pats žmogus juos pajaučia. “, – sako specialistė.
Kiekvienam būtini tyrimai
Gydytoja aiškina, jog atliekant įprastą automatinį kraujo tyrimą yra tiriamos kraujo ląstelės, nustatant kraujo sudedamąsias dalis bei įvertinant bendrą organizmo būklę. Taip pat tokie tyrimai parodo, ar organizme nesivysto uždegiminiai procesai, anemija, onkologinės kraujo ir kitos ligos.
„Profilaktinių tyrimų pagalba iš anksto pastebėjus sveikatos sutrikimus yra galimybė kuo greičiau ir lengviau pasveikti. Anksti aptikus sveikatos pakitimus kartais net nebūtinas vaistų vartojimas, pakanka pakeisti gyvenimo būdą ar mitybos įpročius“, – tikina Ina Šapranauskienė.
Kitas tyrimas, kurį patartina atlikti kasmet – lipidograma: kraujo riebalų nustatymas. Dažnai manoma, kad cholesterolio tyrimai reikalingi tik vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau jei šeimoje yra nustatyta lipidų apykaitos sutrikimų ligos, šiuos tyrimus rekomenduojama atlikti visai šeimai, net paaugliams ir mažiems vaikams. Jei šios ligos yra paveldimos, jas būtina diagnozuoti kuo anksčiau, kad būtų laiku pradėtas taikyti profilaktinės priemonės, jei reikia, gydymas ir išvengta pavojingų tokių ligų, kaip aterosklerozė, ilgainiui besivystantis insultas arba infarktas.
Gliukozės tyrimas – tai diabeto prevencija, kurios kasmet taip pat patartina neužmiršti, ypač jei šeimoje yra diabetu sergančių žmonių. Diabetas pavojingas savo komplikacijomis ir jei žmogus nuolatos gyvena su padidintu gliukozės kiekiu organizme, gali grėsti prastas regėjimas ar net aklumas, inkstų nepakankamumas, širdies ir kraujagyslių ligos, kojų amputacija.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro laboratorinės diagnostikos centro vadovė teigia, kad mūsų krašte neretai susiduriama ir su skydliaukės ligomis, todėl norint apsisaugoti arba laiku pastebėti skydliaukės sutrikimus, rekomenduojama atlikti bent paprastą tirotropinio hormono (TTH) tyrimą.
Kepenų ir inkstų funkcijų tyrimai taip pat yra itin svarbūs. Tam, kad įsitikinti ar tinkama kepenų veikla, būtini kepenų fermentų tyrimai, įvertinantys jų aktyvumą. Taip pat šalinimo organo – inkstų veikla stebima atliekant kraujo bei šlapimo tyrimus.
Negalavimai artėjant rudeniui
Nors artėjant rudeniui po vasaros įprastai organizmas būna stipresnis po prabėgusių atostogų, tačiau šiuo laikotarpiu pastebima gastroenterologinių ir neurologinių ligų paūmėjimo tendencijos. Taip pat dažnai nustatomas erkinis encefalitas bei Laimo liga.
„Vasaros pabaigoje bei rudens pradžioje norint atsidžiaugti gražiais orais daug žmonių leidžia laiką gamtoje, todėl būtina nepamiršti erkių keliamo pavojaus. Be to, jei pabuvus gamtoje ant savęs nepastebėjote erkių, tačiau vis tik pasireiškė simptomai, panašūs į gripo: galvos, kaulų ir raumenų skausmas, pakilusi temperatūra, tai gali reikšti erkės įkandimą, o laboratoriniai tyrimai yra viena iš pagrindinių diagnostinių priemonių“, – atkreipia dėmesį Ina Šapranauskienė.
Gastroentirologinės arba virškinimo ligos turi tendenciją rudenį paūmėti dėl pasikeitusių mitybos įpročių arba neplautų daržovių bei vaisių. „Kadangi šiuo laikotarpiu valgome daug žalių, soduose išaugintų produktų, išauga užkrečiamų virškinimo ligų rizika“, – sako pašnekovė.
Dažnai sode užaugintas daržoves daugelis plauna neatsakingai arba neplauna visai, tačiau būtent dėl tokių įpročių susiduriama su virškinimo sutrikimų sukėlėjais. Tokiais atvejais laboratoriniai tyrimai gali parodyti konkretų negalavimų sukėlėją.
Trumpėjant dienoms taip pat gali pasireikšti ir vitamino D trūkumas. Specialistė pasakoja, jog tam, kad žmogaus organizme pasigamintų pakankamai šio vitamino, reikėtų kasdien visiškai nuogam bent 30 min. būti saulėje. Akivaizdu, kad vitamino D pakankamai negauname ir čia mus gelbsti papildai, o jei nesinori jų vartoti, derėtų išsitirti, koks tiksliai yra vitamino D kiekis organizme.
„Esant šio vitamino trūkumui, padidėja įvairiausių ligų rizika: nuo virškinimo, neurologinių, psichologinių, net onkologinių ligų. Šio vitamino trūkumas ypač dažnai būna vienas iš veiksnių, sukeliančių net pačias rimčiausias ligas“, – akcentuoja I. Šapranauskienė.
