Nerimauja dėl tyrimo
Prostatos vėžys ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, vis dėlto, šios ligos atveju itin svarbi kuo ankstyvesnė diagnostika.
„Pagrindinis klaidingas įsitikimas yra, kad jei aš gerai jaučiuosi, reiškia, kad esu sveikas, tačiau taip yra ne visada. Paprastu kraujo tyrimu galime įtarti prostatos vėžį. Vėliau, papildomi tyrimai leidžia patvirtinti ar paneigti diagnozę“, – sako urologas G. Platkevičius ir pabrėžia, kad iš pradžių jokia specifinė gydytojo apžiūra nėra reikalinga – dažniausiai užtenka paprasto kraujo mėginio, todėl baimintis ir vengti prostatos vėžio tyrimo nereikėtų.
Jeigu kraujo tyrimas išduoda pakitimus, tuomet vertėtų apsilankyti urologo kabinete, kadangi prostatos specifinis antigenas yra tik orientacinis įrankis, o norint nustatyti tikslią diagnozę būtinas nuodugnus ištyrimas.
„Konsultacijos metu urologas apžiūri pacientą, įvertina ar prostatoje nėra įtartinų mazgelių. Jei yra prostatos vėžio įtarimas, atliekami radiologiniai tyrimai – prostatos magnetinio rezonanso tyrimas. Galiausiai, diagnozė patvirtinama atliekant prostatos biopsiją ir jos metu paimto prostatos audinio ištyrimą“, – pasakoja G. Platkevičius.
Tylusis žudikas
Nors paprastai prostatos vėžys nesukelia jokių simptomų ir net yra vadinamas tyliuoju žudiku, tačiau neapsieinama ir be atvejų, kuomet vyrai skundžiasi nemaloniais pojūčiais.
Pasak „Antėjos“ urologo G. Platkevičiaus, kartais gali pasireikšti šlapinimosi sutrikimai, diskomfortas dubens srityje. Labiau pažengusiose stadijose prostatos vėžys gali sukelti šlapinimąsi krauju, skausmus įvairiose kūno vietose, svorio kritimą, erekcijos sutrikimus ir kitus simptomus.
Kas turėtų pasitikrinti?
Kol kas nėra nustatyti reikšmingi mitybos ar farmakologiniai veiksniai, kurie gali reikšmingai sumažinti prostatos vėžio riziką. Vis dėlto, yra duomenų, kad sveika mityba, fizinis aktyvumas, optimalaus kūno svorio palaikymas gali būti naudingi. Žinoma, jei pacientas turi genetinį polinkį sirgti prostatos vėžiu, didelė tikimybė, kad juo ir susirgs. Ypatingai didelį dėmesį sveikatai turėtų skirti vyresnio amžiaus pacientai.
„Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios metu atliekamas kraujo PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas. Vyrams rekomenduojama tyrimą atlikti nuo 50 metų, arba nuo 45 metų, jei buvo pirmos eilės giminaičių sirgusių prostatos vėžiu“, – pataria pašnekovas.
Daugybė gydymo galimybių
Prostatos vėžys yra heterogeniška liga, o tai reiškia, kad jos išplitimo ir vystymosi potencialas yra nevienodas. Nustačius prostatos vėžį, svarbu įvertinti, kiek liga yra išplitusi ir koks jos piktybiškumo laipsnis.
„Nustačius žemo piktybiškumo neišplitusią ligą neretai pasirenkama aktyvaus stebėjimo taktika, kai prostatos vėžys nėra aktyviai gydomas, o pacientas ir jo liga yra sekami kraujo tyrimais, apžiūros duomenimis ir radiologiniais tyrimais, kol pasiekiama riba, kai rizika per didelė taip elgtis. Jei nustatoma lokali vidutinės ar aukštos rizikos liga – renkamasi radikali gydymo taktika. Tuomet atliekama prostatą pašalinanti operacija, ar taikomi spindulinės terapijos metodai“, – pasakoja urologas ir priduria, kad jei liga yra išplitusi, pacientui nustatomos atokiosios metastazės, tuomet taikoma hormonų terapija, chemoterapija ir kiti sisteminės terapijos metodai. Kiekvienu atveju pacientas vertinamas individualiai ir siekiama pritaikyti optimalų gydymo variantą.
