Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje vidutiniškai užsikrečia apie 470 asmenų. 2019 m. tokių atvejų buvo gerokai daugiau – net 711. Pasak „Camelia“ vaistinės J. Jankauskienės, susirgimų skaičiaus didėjimą lemia vis šiltėjantis klimatas.
„Dalis erkių anksčiau žūdavo per didelius šalčius, tačiau pastarosios žiemos tampa vis šiltesnės, todėl erkės ne tik nežūva, bet ir neužmiega bei būna aktyvios beveik ištisus metus“, – pastebi vaistininkė.
Akistata gali baigtis mirtimi
Žmogus gali nepastebėti ir nepajusti, kad jam įsisiurbė erkė, ypač jei tą padarė jauna ir vos akimi pastebima erkė nimfa. Apie tai gali paliudyti nebent įsisiurbimo vietoje paraudusi oda. Ar buvo įsisiurbusi erkinį encefalitą platinanti erkė, paprastai paaiškėja po 2–28 dienų inkubacinio periodo. Po jo dažniausiai pasireiškia erkiniam encefalitui būdingi simptomai, kurie gali priminti gripą: iki 38 laipsnių pakilusi temperatūra, bendras silpnumas, galvos, kaulų laužymas, sąnarių ir raumenų skausmai, rašoma pranešime spaudai.
„Po pirmosios simptomų bangos įprastai savijauta pagerėja, pacientas nieko nejaučia, tačiau po 10 dienų vėl gali pakilti aukšta temperatūra, atsirasti koordinacijos sutrikimų, prasidėti dideli galvos skausmai, svaigimas, pykinimas bei vėmimas. Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – sako vaistininkė J. Jankauskienė.
Vis dėlto kartais ir sirgdamas encefalitu žmogus gali nejausti jokių simptomų. Susirgus šia liga jokio gydymo nėra – vaistais tėra slopinami simptomai.
Erkinis encefalitas – nervų sistemos uždegimas, tad prognozuoti ligos eigą yra sudėtinga – kraštutiniais atvejais susirgimas gali baigtis meningitu, neįgalumu ar net mirtimi. Tačiau net ir persirgus šia liga apie trečdalį pacientų kamuoja liekamieji reiškiniai. Tai gali būti pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, klausos praradimas ar spengimas ausyse, padidėjęs jautrumas, silpnumas, miego, regėjimo ir atminties sutrikimai. Tokie simptomai ypač dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Būtent šiai amžiaus grupei erkinis encefalitas ir yra pavojingiausias.
Dar aktualiau karantino laikotarpiu
Išvengti šių padarinių gali padėti skiepai nuo erkinio encefalito, kurių efektyvumas siekia net 98 proc. Dabar pasiskiepyti nuo šios ligos galima ir vaistinėse.
Skiepai pastaruoju metu tampa aktualesni ne tik dėl augančio erkių aktyvumo ir sergamumo šuolio šia liga, bet ir dėl pasikeitusių kasdienių žmonių įpročių.
„Karantino metu daug laiko namie praleidžiantis ir toli keliauti negalintis žmogus vis dažniau veržiasi į gamtą – miškus, pamiškes, parkus, paupius, kur mūsų ir tyko erkės. Nors jų mėgstamiausios vietos yra lapuočių miškai ir miškingos vietovės, šis parazitas mums gali įsisiurbti netgi vaikštinėjant mieste“, – perspėja „Camelia“ vaistininkė.
Dar didesnė rizika susidurti su erkėmis kyla šunų šeimininkams – iš lauko grįžęs augintinis savo kailyje gali slėpti ne vieną kraujasiurbį, kuris gali patekti ir ant žmogaus odos.
Svarbu laikytis skiepų nuo erkinio encefalito kurso
Vaistininkės J. Jankauskienės teigimu, skiepai nuo erkinio encefalito rekomenduojami visiems nuo 1 metų amžiaus. Išimtis – ūminėmis ligomis sergantys žmonės ir pacientai, kuriems taikomas chemoterapinis gydymas ar skirti imuninę sistemą slopinantys vaistai.
Idealiu atveju skiepytis rekomenduojama šaltuoju metų laikotarpiu, kol žemė nėra įšilusi daugiau 5–7 laipsnių šilumos ir erkės dar nėra suaktyvėjusios. Įprastinė skiepijimo schema – 1–3 mėn. mėnesių laikotarpiu suleidžiamos dvi dozės, o trečia – praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos.
„Žinoma, skiepytis galima ištisus metus – vasarą imunitetas gali būti įgyjamas pagreitinta schema. Tokiu atveju antra vakcina yra suleidžiama po dviejų savaičių, o trečia vėlgi po 5–12 mėn. Imunitetas įgyjamas po antros vakcinos dozės praėjus dviem savaitėms“, – pasakoja vaistininkė.
Įgytas imunitetas išlieka 3–4 metus, tad praėjus šiam laikotarpiui skiepijimo kursą patariama pakartoti.
