Paskutinį gyvenimo dešimtmetį Juozas Gudavičius praleido Panevėžio krašte: nuo 1930 iki 1935 metų gyveno Paįstryje, o vėliau – Liūdynėje.
Poetė aktyviai puoselėjo tėčio atminimą
1931-aisiais vedė mokytoją Teodorą Kriaučiūnaitę, su kuria susilaukė dukters Reginos Algės. Deja, mergaitei tebuvo šešeri, kai tėvas mirė.
Regina Algė aktyviai puoselėjo tėvo atminimą. Ji organizavo jubiliejinius minėjimus, koncertus, surinko atsiminimus ir 1998 metais išleido knygą „Susitikimai su tėvu“, tėčiui skyrė ne vieną jautrų eilėraštį.
Prisiminimuose R. A. Gudavičiūtė rašo: „Man visą gyvenimą trūko tėvo ir buvo šimtai tūkstančių atvejų, kai su didžiausia širdgėla atsidususi pagalvodavau: kad būtų gyvas tėtis...
Buvau prie jo labai prisirišusi, labiau negu prie mamos. Gal jau tada mano maža širdelė jautė, kad jo greitai neteksiu. Ir tėtis labai retai mane bardavo, daug man skyrė laiko.“
Padedama sūnaus architekto Kęstučio Martinonio, ji įrengė memorialinį J. Gudavičiaus kambarį tėvų namuose Liūdynėje. Šis muziejus buvo lankomas kompozitoriaus kūrybos gerbėjų.
R. A. Gudavičiūtė 2021 m. Panevėžio kraštotyros muziejui patikėjo saugoti tėvo relikvijas – ilgus metus drauge su motina Teodora nuo sovietų valdžios slapstytas kompozitoriaus fotografijas, apdovanojimų liudijimus, muzikos kūrinių partitūras.
Jo palikimas taip pat saugomas Lietuvių literatūros ir meno archyve, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
