B. Rukšėnas buvo vienas geriausių ir daugiausiai laimėjimų savo auklėtiniams pelniusių žirgų sporto trenerių.
Dirbo Akademijos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute
Žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto eksperimentinio ūkio tuometinis direktorius V. Putvinskis buvo žirgų ir jojimo sporto mylėtojas, todėl nusprendė Akademijoje įkurti jojimo sekciją. Jojimo sekcijoje treniruotis norėjo daug vidurinės mokyklos mokinių ir patekdavo tik tie, kurie gerai mokėsi ir pavyzdingai elgėsi. Daug kam reikėjo visapusiškai pasitempti. Sekcijoje treniravosi per 30 raitelių, buvo įsigyti 25 žirgai.
Nuo 1967 m. žirgyno sporto treneriu dirbti ėmė B. Rukšėnas, o nuo 1968 m. treneriai ir jojikai dalyvaudavo įvairaus lygio varžybose. Trečiojoje TSRS tautų spartakiadoje Lietuvos rinktinei atstovavo B. Rukšėnas su žirgu Ekspresu. B. Rukšėnas paruošė penkis sporto meistrus, dar daugiau kandidatų į sporto meistrus, išugdė daugeliui mūsų krašto jaunimui meilę žirgams.
Vėliau, jau po nepriklausomybės atgavimo, siekdamas atgaivinti buvusias jojimo tradicijas, ūkininkas J. Karosas 1992 m. savo ūkyje įkūrė „Kruosto“ žirgyną, kuriame pradėjo veisti trakėnų veislės žirgus. 1996 m. buvo įsteigtas „Ulonų“ jojimo sporto klubas, kurio treneris buvo B. Rukšėnas). Jį pradėjo lankyti Vainotiškių, Šlapaberžės, Beržų, Dotnuvos, Akademijos gyvenviečių ir Kėdainių miesto vidurinių mokyklų moksleiviai.
Švelnus ir kuklus žmogus
Buvę B. Rukšėno auklėtiniai atsimena trenerį kaip labai švelnų, savo darbui atsidavusį ir tikrą talentą turintį žmogų.
Savo atsiminimais apie jį dalijasi buvęs B. Rukšėno auklėtinis, buvęs Kėdainių priešgaisrinės tarnybos viršininkas Virginijus Stogevičius.
„Nuo 1967 m. jis pradėjo dirbti Akademijoje ir dirbo visą laiką, kol tas žirgų sportas gyvavo. Jam tuo metu tebuvo 24 metai, jį pasikvietė iš karto po kariuomenės. Jam tai tikrai gerai sekėsi, nes per sąlyginai trumpą laiką, per maždaug 20 metų, jis paruošė penkis sporto meistrus, 8 kandidatus į sporto meistrus.
Akademijoje visada būdavo žirgų sporto sezono atidarymo varžybos, tai buvo tradicija daug metų, o dotnuviškiai daug metų buvo Lietuvos žirgų sporto rinktinėje, yra laimėję TSRS konkūrų čempionatą. Komandinėse varžybose B. Rukšėno vadovaujami auklėtiniai dotnuviškiai ne kartą yra tapę Lietuvos čempionais, o tai iš tiesų buvo įspūdinga, kai iš nedidelio miestelio surinkta komanda būdavo paruošiama tokiu aukštu lygiu. Dalyvaudavo ir Lietuvos, ir tarptautinėse varžybose ir rodydavo itin gerus rezultatus.
B. Rukšėnas už gerus rezultatus buvo gavęs TSRS nusipelniusio trenerio vardą. Iš tiesų jis nebuvo baigęs trenerio mokslų, tačiau tai tikrai buvo jo talentas. Pagal rezultatus ir buvo įvertintas.
Žmogus atidavė visą savo gyvenimą žirgams, na, o paskutiniu metu jau mėgavosi užtarnautu poilsiu.
Jis turėjo talentą dirbti su vaikais. Niekada nėra pakėlęs balso. Jei gerai kažką darydavome, pagirdavo, bet jei blogai kažką darydavome – niekada nėra savo pastabų pasakęs piktai, susierzinęs ar kažkaip nemaloniai.
Jis turėjo daug kantrybės, daug supratimo apie žirgus, apie patį sportą. Mat žirgų sportas yra specifinis – ne tik jojiko savybės, bet ir žirgo savybės lemia dueto sėkmę. B. Rukšėnas tą labai gerai perprato ir mokėjo paaiškinti tai savo auklėtiniams.
Kaip žmogus jis buvo nežmoniškai kuklus, niekada nesididžiuodavo, nesigirdavo. Pirmiausia rūpindavosi vaikais, kad juos paimtų į varžybas.
Mūsų atmintyje jis išlieka kaip tikrai nuostabus treneris, nuostabus žmogus“.
Teksto autorė: Eglė Kuktienė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
