Jei Seimas nepriims bent šių pataisų, bedarbių gretas gali papildyti keli šimtai kvalifikuotų specialistų – farmakotechniko išsilavinimą turintys vaistinių darbuotojai, o farmakotechniko profesijai bus suduotas didžiulis smūgis.
Nuo 2023-ųjų liepos pirmosios turi įsigalioti Farmacijos įstatymo nuostata, numatanti, kad vaistinėje, visu jos darbo metu, privalo fiziškai būti bent vienas vaistininkas. Tikėtina, kad mažosioms vaistinėms, kuriose iki šiol didžiąją dienos dalį dirbo nuotoliniu būdu vaistininko prižiūrimas farmakotechnikas, dar vadinamas vaistininko padėjėju, teks užsidaryti, nes įdarbinti vaistininką dėl jų stokos tapo iššūkiu.
Užimtumo tarnyba skelbia, kad šių metų pradžioje buvo užregistravusi 235 laisvas darbo vietas vaistininko pozicijai užimti, taip pat verta paminėti, jog 2022 m. Lietuvos užimtumo tarnyboje nebuvo registruoto nei vieno 2022 m. laidos farmakotechnikos absolvento, rašoma pranešime spaudai.
Pakliuvo į savotiškus spąstus
Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėjas Aurimas Galkontas sako, kad farmakotechnikai yra pakliuvę į savotiškus spąstus. Jo nuomone, turėtų būti bendradarbiavimas tarp farmacijos specialistus ruošiančių aukštųjų mokyklų, taip siekiant užtikrinti pakankamą farmacijos specialistų kiekį šalyje, mat farmakotechnikams teorinė galimybė persikvalifikuoti į vaistininkus ir išlyginti studijų skirtumus buvo pratęsta iki 2020-ųjų, tačiau universitetai dar prieš terminą užkirto tam kelią.
„Įstatymiškai farmakotechnikai galėjo tęsti studijas universitete ir įgyti magistro laipsnį bei tapti vaistininkais. Tačiau 2016 metais į tęstines farmacijos studijų programas universitetuose įstojo paskutinieji farmakotechnikai. Šiuo metu farmakotechnikas, norintis tapti vaistininku, po studijų, trukusių trejus metus, kolegijoje turi stoti į universitetą ir pradėti mokytis nuo nulio – dar penkerius metus“, – akcentuoja jis.
Farmakotechnikos katedros vedėjas teigia pastebėjęs, kad nuo 2015-ųjų sumažėjo stojančiųjų į farmakotechnikos studijas – skaičiai krito netekus galimybės persikvalifikuoti.
„Ne paslaptis, kad vaistininko studijos universitetuose yra itin brangios. Tai viena iš priežasčių, kodėl moksleiviai rinkdavosi kolegiją. Juos motyvavo galimybė ateityje pratęsti studijas universitete ir įgyti vaistininko išsilavinimą. Kai kurie studijas kolegijoje rinkdavosi ir dėl praktikų, kurios bendrai sudėjus trunka visą pusmetį, o pirmoji praktika prasideda jau pirmame kurse, kurio metu studentai susipažįsta su būsimosiomis darbo vietomis bei kolegijoje įgytus gebėjimus pritaiko profesinės veiklos praktikos metu visuomenės vaistinėje. Praėjusiais metais šioje studijų programoje pasiekėme studentų antirekordą – surinkome vos vieną grupę, kadangi įstojo tik 16 studentų, kai anksčiau surinkdavome dvi pilnas farmakotechnikų grupes po 25 studentus “, – aiškina A. Galkontas.
Pasak jo, dar nereiškia, kad visi absolventai – tiek farmakotechnikos, tiek farmacijos studijų – dirbs vaistinėse. Kai kurie įsidarbina valstybinėse institucijose, užsienio ar Lietuvos farmacijos kompanijose ar tęsia mokslinę veiklą aukštojo mokslo įstaigose. Todėl specialistų stoka ir stojančiųjų gretų retėjimas signalizuoja apie grėsmingą situaciją.
„Valstybinės vaistų kontrolės ir SODRA duomenimis, 2022 metais šalyje buvo 1161 farmakotechnikas, iš kurių 898 dirbo vaistinėse. 40 proc. farmakotechnikų yra vyresni negu 60 metų. Jei nebūtų pakeistas Farmacijos įstatymas šie specialistai patirtų skaudų smūgį – likus metams ar net mažiau iki pensijos, vyresnio amžiaus farmakotechnikai, tikėtina, jog liktų be darbo. Beje, didžioji dalis farmakotechnikų dirba regionuose – tai reiškia, kad pirmiausia be farmacijos specialistų liktų vietinės vaistinės ir be galimybės įsigyti medikamentų liktų mažesni šalies miestai, o tai ypač aktualu paskutiniu laiku, kai stebimas tam tikrų vaistų tiekimo sutrikimas ir matomas pacientų nepasitenkinimas“, – sako A. Galkontas.
Daugybę metų nusiskundimų nebuvo
Pasak jo, farmakotechnikas turi visas reikalingas kompetencijas dirbti vaistinėje ir būti prižiūrimas vaistininko ne tik gyvai, bet ir nuotoliniu būdu, kaip kad yra dabar. A. Galkonto nuomone, eilę metų taip dirbome ir jokių nusiskundimų nebuvo gauta, farmakotechnikai yra labai geri savo srities specialistai, kurie neturėtų būti nuvertinti.
„Labai užsižaidėme siekdami įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą, tačiau joje nėra nurodoma, kad vaistininko priežiūra negali būti nuotolinė. Priešingai, Europos Komisija yra išaiškinusi, kad nuotolinė farmakotechnikų priežiūra gali būti ir ją puikiai taiko mūsų kolegos Danijoje, o Švedijoje ir Suomijoje specialistams, kurių išsilavinimas atitinka Lietuvos farmakotechnikų, leidžiama dirbti vieniems. Pasitaiko kalbančių, kad tik vaistininkai gali suteikti kokybiškas farmacines paslaugas, o tuo pat metu vaistai ima ir atsiranda degalinėse bei prekybos centruose. Šie veiksmai prieštarauja vienas kitam. Uždrausime farmakotechnikui dirbti su nuotoline vaistininko priežiūra, bet ir toliau leisime vaistais prekiauti bet kur“, – klausimą kelia Farmakotechnikos katedros vedėjas.
A. Galkontas priduria, kad farmakotechnikai kvalifikaciją kelia kartu su vaistininkais, klausosi tų pačių seminarų, o licencijas atnaujina kas penkerius metus. Be to, Europos farmakotechnikų asociacijos tyrimo duomenimis, būtent Lietuvoje ruošiami farmakotechnikai mokosi bene daugiausia skirtingų studijų dalykų. Skirtingos ES šalys netaiko vieno modelio farmakotechnikų priežiūrai ir ji priklauso nuo farmakotechnikų paruošimo lygio šalyje. Tokiu lygiu paruošti farmakotechnikai, kaip jie ruošiami Lietuvoje, kitose šalyse turi galimybę dirbti vieni vaistinėse.
„Atsižvelgiant į Lietuvoje paruošiamų farmakotechnikų kompetenciją, logiškiausia būtų leisti visiems farmakotechnikams ir toliau dirbti su nuotoline vaistininko priežiūra. Sistema puikiai veikia, tad kam ją keisti. Natūralu, kad didesnėse vaistinėse dirba ne vienas farmakotechnikas ir ne vienas vaistininkas kartu, tačiau mažesnėse vaistinėse neįmanoma užtikrinti, kad visą darbo dieną vaistinėje būtų vaistininkas, nes jų tiesiog tiek nėra. Juolab, kad vaistinės nesusilaukia jokių skundų dėl farmakotechnikų darbo ar jų padarytų klaidų. Turėtume spręsti specialistų trūkumo problemą, o ne dar labiau ją didint. Taip pat negalime palikti regionų be vaistinių ir taip prastinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams“, – ragina Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėjas Aurimas Galkontas.
