Šeimos gydytojas Andrius Bleizgys portalui tv3.lt jau yra pastebėjęs, kad dar viena eilių priežastis – ir pačių pacientų nežinojimas, kad turėdamas siuntimą paslaugą gali gauti nebūtinai toje įstaigoje, kurioje yra prisirašęs.
Nors neretai didžiosiose poliklinikose prie šeimos gydytojo prisirašę gyventojai čia renkasi gauti ir antrinio lygio paslaugas, vis tik gali nutikti taip, kad kitoje įstaigoje, kitą kartą – ir privačioje, kuri turi sudariusi sutartį su ligonių kasomis, reikiamas specialistas yra pasiekiamas greičiau.
„Tiesa, net jei tai pacientai ir žino, problema, kad nemoka registruotis patys per e.sveikatą arba tingi skambinėti į registratūras patys. O gal ir nesugeba dėl regos ar klausos problemų, psichikos sutrikimų, juk ne visi turi artimuosius, kurie galėtų pagelbėti“, – pastebėjo gydytojas.
Gydytojai įpareigoti nurodyti bent 3 įstaigas
Nors patiems pacientams ir trūksta informacijos, vis tik gydytojai yra įpareigoti rašydami siuntimą nurodyti bent tris gydymo įstaigas, kur jam reikiama paslauga būtų teikiama valstybės apmokamomis lėšomis.
„Siuntimų išdavimo tvarkos apraše nurodyta, kad išduodant siuntimą pacientas turi būti informuojamas, kuriose sveikatos priežiūros įstaigose (nurodyti bent 3) teikiamos atitinkamos, asmeniui būtinos sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientas pasirenka, kurioje įstaigoje pageidauja gauti siuntime nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, – tvarką paaiškino Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai.
Tiesa, paklausta, ar yra kaip nors tikrinama, kaip gydytojai laikosi tokio įpareigojimo, VLK teigė „pasitiki savo partneriais ir tiki, kad, paciento labui, jie tokią informaciją suteikia.“ Priduriama, kad bent kažkokių skundų iš pacientų dėl to nėra sulaukta.
Ligonių kasos priminė, jog skelbia visas sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartis su ligonių kasomis tam, kad pacientui būtų patogiau rasti ir pasirinkti.
„Taip pat reikia nepamiršti, kad veikia Išankstinės pacientų registracijos sistema, kurioje pacientas gali rinktis registracijos laikus ir matyti įstaigas, kurios teikia jam reikalingas paslaugas“, – nurodė ligonių kasos.
Nesuinteresuoti siųsti į kitą įstaigą?
Paklaustas, ar patys gydytojai visada sąžiningai nurodo bent 3 įstaigas, kur pacientai gali gauti paslaugas, Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento habil. prof. dr. Julius Kalibatas neatmetė tokios galimybės, jog ne visada didžiųjų įstaigų gydytojai ir suinteresuoti tą daryti.
Išduodant siuntimą pacientas turi būti informuojamas, kuriose sveikatos priežiūros įstaigose (nurodyti bent 3) teikiamos atitinkamos, asmeniui būtinos sveikatos priežiūros paslaugos.
„Čia yra dalis tiesos. Nes juk pirminė sveikatos priežiūra maitina antrinę grandį, įstaigos biudžetas yra bendras ir, be abejonės, šeimos gydytojai vienaip ar kitaip suinteresuoti, kad pacientas liktų toje pačioje įstaigoje.
Jei pirminė grandis finansuojama pagal prisirašiusiųjų pacientų skaičių ir dar tam tikras teikiamas paslaugas, tai antrinė yra finansuojama pagal konsultacijų skaičių. Kuo daugiau jų įstaiga turi, tuo didesni pinigai sukasi. Taigi, be abejo, yra tas interesas“, – konstatavo profesorius.
Tradicija, susiklosčiusi didelėse įstaigose
Jis sutiko, kad gauti specialisto konsultaciją dabar labai sudėtinga, laukimo periodas gali būti ilgas – net ir 6 mėnesiai. Taigi ir patys pacientai aktyvūs, stengiasi sužinoti, gal yra įstaigų, kur gali priimti greičiau.
„Jei šeimos gydytojas pasako, kad galimybė patekti pas specialistą yra tik po keturių mėnesių, pacientai pradeda klausinėti, gal kur būtų galima patekti greičiau.
Aišku, kadangi dar egzistuoja didžiosios poliklinikos didžiuosiuose miestuose, paprastai pacientai nori pakliūti pas toje pačioje poliklinikoje dirbantį specialistą, kuris yra šalia šeimos gydytojo, kuris ir asmeniškai pažįsta.
Tai tradiciškai taip išeina, kad jei pacientas prisiregistravęs poliklinikoje, tai ir pas konsultantus eina čia. Tais atvejais, kai poliklinika neturi tos srities konsultantų, ieškoma įstaigų, kur jis prieinamas“, – komentavo J. Kalibatas.
Jis pabrėžė, kad tiek pacientai suinteresuoti laukti kaip galima trumpiau, tiek šeimos gydytojas, siųsdamas specialistui, nori, kad konsultacija įvyktų kaip įmanoma greičiau.
„Neretai juk po to pacientas vėl atsiunčiamas šeimos gydytojui su tam tikromis konsultacijomis. Tai jis irgi suinteresuotas, kad ta konsultacija neužsitęstų 6 mėnesiams“, – pridūrė pašnekovas.
Plačiau apie tai kviečiame žiūrėti vaizdo siužete: