Psichiatrė-psichoterapeutė Daiva Pupšytė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip yra parenkami antidepresantai, ar jie yra žalingi bei kas gali nutikti, jei vaistus maišysite su alkoholiu.
Antidepresantų parinkimas
Skirtingų rūšių antidepresantų yra labai daug. Jie yra skirstomi į tokias grupes, pagal tai, kokias chemines medžiagas veikia smegenyse. Yra vaistų, kurie veikia seratoniną, kiti veikia dopaminą. Kiekviena grupė turi įvairių vaistų, nėra taip, kad viena grupė turi tik vieną vaistų pasirinkimą.
Tačiau, kaip iš didelės antidepresantų įvairovės, žmogui yra parenkami jam tinkantys vaistai? Pirmiausia yra atsižvelgiama į tai, kokius sunkumus patiria žmogus, į simptomų trukmę, aplinkybes, įvertinama, ar nėra gretutinių ligų, kurios galėtų turėti įtakos simptomams.
„Susideda labai daug dalykų, kurie apsprendžia, kurį vaistą reikėtų parinkti. Pagal tam tikrus simptomus galima numanyti, kad yra sutrikimas tos cheminės medžiagos gamyboje.
Taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar ta pačia liga giminėje yra sirgusių žmonių, ar jie vartojo vaistus, galbūt jiems netiko. Pavyzdžiui, jei mama vartojo panašų vaistą, yra tikėtina, kad ir jos sūnui ar dukrai pasireiškus depresijai, šie vaistai gali tikti, tačiau tai nėra 100 proc. įrodymas“, – aiškina psichiatrė.
Visi vaistai turi tam tikrų šalutinių efektų – ne išimtis ir antidepresantai. Pasak D. Pupšytės, daliai žmonių, kurie vartoja antidepresantus – šalutiniai efektai nepasireiškia visai arba jų galima išvengti, jei vaistai yra pradedami vartoti nuo mažų dozių.
Tačiau ji išskiria keletą pagrindinių šalutinių efektų, kurie gali pasireikšti vartojant antidepresantus:
- Padidėjęs nerimas;
- Sutrikęs miegas;
- Pablogėjęs arba padidėjęs apetitas;
- Virškinimo sistemos diskomfortas.
„Tai yra susiję su tuo, kad antidepresantas veikia tam tikras smegenų sritis, kurios yra šalia smegenų sričių, kurios yra atsakingos už kitų organų veiklą. Šie šalutiniai efektai gali pasireikšti gydymo pradžioje, tačiau ne visiems pacientams“, – tikina gydytoja.
Kas įvyksta staiga juos nutraukus?
Antidepresantai nėra vaistas, kuris suveikia iš karto, vos tik jį išgėrus, kaip pavyzdžiui, vaistai nuo skausmo. Pradėjus vartoti antidepresantus, reikia palaukti bent jau 14 dienų, kol vaistas pradės veikimą ir tik tada įsivertinti ar jis veikia.
Po mėnesio ar pusantro, galima spręsti, ar dozė yra pakankama ir ar nėra per maža. Vaistas gali neveikti ir dėl to, nes paprasčiausiai reikia padidinti dozę.
„Tačiau, žinoma, jei žmogui pasireiškia stiprūs šalutiniai reiškiniai, niekas nelaukia pusantro mėnesio. Jei žmogus blogai jaučiasi jau pirmą savaitę – vaistą reikia keisti arba sumažinti jo dozę“, – pasakoja pašnekovė.
Psichiatrė įspėja, kad vartojant antidepresantus – jų staiga nutraukti negalima, nes gali atsirasti nutraukimo sindromas: atsirasti šalutiniai reiškiniai su vaisto koncentracijos mažėjimu.
Gali pasireikšti tokie pat reiškiniai, kaip ir pradėjus vartoti vaistus – nerimas, galvos svaigimas, nemiga, prakaitavimas, viduriavimas.
„Taip pat, jei vaistai yra nutraukiami per anksti – nebaigus gydymo, yra didelė tikimybė, kad žmogus atkris ir jo nerimas bei depresija sugrįš ir net gi didesnio intensyvumo.
Tokiu atveju gali reikėti vartoti didesnį kiekį vaistų kombinacijų, stipresnių vaistų, liga gali būti pagydoma sunkiau. Panašiai kaip ir su antibiotikais – jei žmogus neišgėrė viso kurso, tikimybė, kad kitą kartą bakteriją bus sunkiau įveikti“, – palygina D. Pupšytė.
Ar antidepresantai yra žalingi organizmui?
Yra žmonių, kurie išgėrę visą paskirtą antidepresantų kursą pasijaučia geriau ir vėliau gyvenime jiems šių vaistų neprireikia. Tačiau yra tokių, kurie nustoję vartoti vaistus – grįžta į savo pradinę būseną ir vaistai jiems vėl yra reikalingi. Taip kai kurie juos vartoja net ir po 20 metų ar ilgiau.
Taigi, kokią žalą antidepresantai gali padaryti organizmui? Psichiatrė skuba nuraminti, nėra jokių įrodymų, kad šie vaistai turėtų apčiuopiamą žalą organizmui, ilgalaikėje perspektyvoje.
„Didžiausia žala yra šalutiniai reiškiniai. Pavyzdžiui, jei vaistai didina apetitą, žala gali būti, kad žmogus nesusireguliuoja mitybos ir didėja svoris. Tos pasekmės yra siejamos su padidėjusiu svoriu, tačiau tai nėra tiesioginis antidepresanto veikimas.
Savo praktikoje turiu žmonių, kurie daug metų vartoja antidepresantus ir tai kartais būna žmogui vienintelis būdas, pilnavertiškai gyventi. Jei žmogui yra reikalinga vartoti vaistus ir jis jaučiasi komfortiškai – tai tikrai yra saugu tai daryti“, – tikina gydytoja.
Antidepresantų maišymas su kitomis medžiagomis
Didžiausias antidepresantų priešas – yra alkoholis. Alkoholis ir antidepresantai yra du nesuderinami dalykai. Vartojant šiuos vaistus kartu su alkoholiu gali ištikti:
- Traukuliai;
- Sąmonės praradimas;
- Atminties sutrikimai;
- Visi anksčiau minėti šalutiniai poveikiai;
- Mintys apie savižudybę.
„Alkoholis ir antidepresantai yra priešingo veikimo. Alkoholis yra neurotoksinė medžiaga, kuri žaloja smegenų neuromediatorių sistemą, o antidepresantų pagalba mes šią sistemą gydome.
Tai yra didžiulis krūvis smegenims – naudoti dvi priešingas medžiagas ir tai yra pavojinga, o su kai kuriais antidepresantais net gi draudžiama“, – įspėja psichiatrė.
Nikotinas gali šiek tiek susilpninti vaistų poveikį, tačiau vartojant antidepresantus – nėra draudžiama rūkyti, tačiau yra rekomenduojama to atsisakyti, nes gali prireikti didesnių vaistų dozių.
O štai kofeino mėgėjams psichiatrė turi gerų žinių – kava netrukdo antidepresantų veiklai ir šios dvi medžiagos visiškai nesipyksta.
Tačiau, jei žmogui nerimą provokuoja pati kava: jis būna susijaudinęs, nerimastingas – pradėjus vartoti antidepresantus, reikėtų sumažinti kavos kiekį arba jos atsisakyti, nes nebus aišku, ar nerimą sukelia vaistai ar kava. – „Kava iššaukia panikos atakas, nes ji stimuliuoja širdies susitraukimų dažnį ir tada prasideda nerimas.“
Kodėl vaistai gali neveikti?
Antidepresantai kiekvienam žmogui veikia skirtingai. Kai kuriems jie padeda, o kiti lieka nusivylę vaistų poveikiu. Norint sužinoti, kodėl vaistai galėjo nesuveikti, pirmiausia reikia įsivertinti, ar teisingai buvo diagnozuota liga ir ar pats žmogus buvo sąžiningas ir apibūdino visus savo sunkumus.
„Specialistams tikrai nėra lengva nustatyti psichologines ligas. Pavyzdžiui, kardiologinėms ligoms gali būti atliekami tyrimai ir po jų yra aišku, kas negerai, o depresijai ar kitoms psichologinėms ligoms nustatyti tyrimų nėra.
Kitas dalykas, kodėl vaistas galėjo neveikti yra tai, kad buvo parinktas netinkamas žmogui vaistas. Ne veltui jų yra daug rūšių. Jei egzistuotų tik viena antidepresantų rūšis, kuri tiktų visiems žmonėms – būtų labai paprasta.
Trečias dalykas, kuris gali daryti įtaką yra tai, ar žmogus sąžiningai ir pagal rekomendacijas vartoja vaistus, ar nevartoja alkoholių ar narkotinių medžiagų.
Ketvirtas dalykas, dėl ko antidepresantai gali neveikti yra tai, kad liga gali būti sunkiai pasiduodanti gydymui. Jei depresijai didelę įtaką daro išoriniai veiksniai, o ne cheminių medžiagų trūkumas smegenyse, tie vaistai gali padėti minimaliai arba visai nepadėti. Galbūt žmogui reikalinga psichoterapija, o ne vaistai“, – paaiškino D. Pupšytė.
