Kaip vieną dažniausių augintinių apsinuodijimo priežasčių galima išskirti jų šeimininkų dosnumą. Tai patvirtina ir veterinarijos klinikos „Dr. Vet“ gydytoja Austėja Zykutė. Anot jos, dažniausiai sunerimę šeimininkai į ją kreipiasi dėl augintinio virškinimo trakto sutrikimų, kurių priežastis – nuo žmonių stalo duodamas itin riebus, sūrus bei per sunkiai virškinamas maistas. Tačiau pavojai gali slėptis ir iš pirmo žvilgsnio nepavojinguose produktuose.
„Šventiniu laikotarpiu mes pastebime vieną ir tą pačią tendenciją – į mus kreipiasi šeimininkai, kurių augintiniai apsinuodijo šokoladu, razinomis ir įvairiais saldikliais. Tačiau kad ir koks meilus šuns ar katės žvilgsnis bebūtų, su jais nereikėtų dalintis ne tik prieš tai minėtais produktais, bet ir avokadu, vynuogėmis, svogūnais, česnakais, makadamijų riešutais, kaulavaisių kauliukais ar sudėtyje kavos turinčiais produktais. Lygiai taip pat, norint apsaugoti savo keturkojį draugą, prieš dalinantis su juo maistu, vertėtų patikrinti, ar jame nėra pavojingo saldiklio – ksilitolio“, – teigia A. Zykutė.
Maistas gali būti pavojingas ne tik katėms ar šunims, bet ir graužikams. Veterinarijos gydytoja tikina, kad kiekviena jų rūšis turi tam tikrų mitybos ypatumų. A. Zykutės teigimu, triušiams yra toksiški rabarbarai, o žiurkėms – citrusinių vaisių žievelės, bulvių lupenos ir didelis kiekis mangų vaisių. Tuo tarpu visoms graužikų rūšims, kaip ir šunims ar katėms, nerekomenduojama duoti šokolado, svogūnų, česnakų ar kitų riebių, sunkiai virškinamų maisto produktų.
Antroji rimta augintinių apsinuodijimo priežastis – jų smalsumas. Čia pavojų gali sukelti lengvai gyvūnams prieinamoje vietoje palikti augalai. Kaip pavojingiausius katėms ir šunims veterinarijos gydytoja išskiria lelijas, pinigų medį, alijošių, sago palmę, draceną, filodrendą ir difenbachiją. Nors pastarųjų pavadinimai skamba sudėtingai, o namuose esančių augalų pavadinimus žmonės ne visada gali įvardinti, patariama internete pasidomėti, ar visgi šie augalai nekelia pavojaus smalsiems augintiniams.
„Dažniausiai pas mus į kliniką atvyksta nuo alijošiaus ir įvairių gėlių puokščių apsinuodiję augintiniai. Visgi svarbu nepamiršti, kad šunys ir katės nėra prisitaikę virškinti augalų. Todėl kad bet kokių kambarinių gėlių ėdimas didesniu kiekiu gali sudirginti gyvūno skrandį – sukelti vėmimą ar viduriavimą“, – teigia veterinarijos klinikos „Dr. Vet“ gydytoja A. Zykutė.
Augintiniui apsinuodijus – nedelskite
Nesvarbu, ar augintinis suvalgė toksišką maisto produktą, ar nuodingą augalą – jam būtina padėti kuo greičiau. Remdamasi asmenine patirtimi, veterinarijos gydytoja A. Zykutė atskleidžia, nuo ko dažniau apsinuodija katės ir nuo ko – šunys.
„Maisto produktais dažniau apsinuodija šunys, nes jie yra linkę vogti maistą nuo stalo ar netgi lįsti į šiukšlių dėžes. Tuo tarpu katės daug atsargiau ragauja nepažįstamą maistą, todėl ir ši apsinuodijimo priežastis joms yra kur kas retesnė. Vis dėlto, katės dažniausiai gali pasiekti net ir aukščiausiai užkeltus augalus. Dėl tokio elgesio jos kur kas dažniau apsinuodija gėlių puokštėmis ar kitais augalais. O pirmieji tokio apsinuodijimo požymiai – tai besitęsiantis vėmimas, viduriavimas ir gyvūno vangumas“, – teigia veterinarijos gydytoja.
Pašnekovė priduria, kad įtarus augintinio apsinuodijimą nuo maisto ar augalų, yra būtina kuo greičiau skambinti į veterinarijos kliniką. Telefonu aptarus situaciją galima spręsti – ar augintiniui užteks gydymo namuose, ar visgi teks pasirodyti veterinaro apžiūrai.
„Visų pirma, nuo pat pradžių reikėtų pasirūpinti, kad apsinuodijęs gyvūnas namuose būtų laikomas šiltoje, ramioje vietoje, o šalia jo visada būtų padėtas vanduo. Tačiau net ir tuo pasirūpinus, reikėtų bent jau skambučio metu pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, nes kai kuriais atvejais net ir gerai besijaučiantis gyvūnas turi būti stebimas profesionalų. Klinikoje jam gali būti paskirta skysčių terapija ar toksinus surišančios medžiagos“, – pataria A. Zykutė.
Taip pat veterinarijos gydytoja teigia: pastebėjus, kad augintinis ką tik suvalgė jam nuodingą augalą ar maisto produktą, nereikėtų laukti pirmųjų ligos simptomų. Jeigu toksinas suėstas prieš 1–2 valandas, klinikoje galima spėti išvalyti augintinio skrandį ir taip išvengti didesnių pasekmių.
„Ypatingą dėmesį augintinio apsinuodijimo rimtumui turėtų skirti mažus gyvūnus auginantys šeimininkai. Nors visų minėtų gyvūnų kepenų metabolizmas skirtingas, vis dėlto, toksinė produkto dozė dažniausiai priklauso nuo gyvūno svorio. Taigi dideliam šuniui ir mažesnei katei apsinuodijimo simptomai suėdus tą patį kiekį toksino gali skirtis kardinaliai. Pasekmės gali būti nuo lengvo paviduriavimo iki rimtų sveikatos sutrikimų ar net atsisveikinimo su savo keturkoju šeimos nariu“, – teigia veterinarijos gydytoja.
Patarimai, kaip saugiai laikyti maistą ir augalus
Veterinarijos gydytoja teigia, kad lengviausia augintinį apsaugoti nuo apsinuodijimo maistu. Saugumą namuose padeda užtikrinti vos kelios paprastos taisyklės.
„Svarbiausia, nepalikinėti maisto ant stalo ar kitose lengvai augintiniui pasiekiamose vietose bei pasirūpinti, kad visos šiukšlių dėžės būtų sandariai uždarytos. O pati sunkiausia taisyklė, kuri laukia šeimininkų – tai ugdyti savo valią atsispiriant kąsnelio prašančiam keturkojo draugo žvilgsniui“, – šypsosi A. Zykutė.
Tuo tarpu turintiems daug augalų namuose patariama pasidomėti, ar šios rūšys yra toksiškos jų augintiniams. Jeigu taip – vertėtų augalus laikyti net ir smalsiausiai nosiai nepasiekiamose vietose. O dar saugesnis būdas – padovanoti šiuos augalus augintinių neturintiems žmonėms.
