Skeptikai tikriausiai gūžtelės pečiais: kas užtikrins, kad 100 metų nugyvenęs senukas tiek sulaukė tik dėl to, kad gėrė kavą, o ne dėl to, kad porą metų jos dėl tam tikrų priežasčių turėjo atsisakyti?
Tačiau šį kartą tyrinėtojai nusiteikė labai rimtai ir pateikė iš kojų verčiančią statistiką: jie išanalizavo daugiau kaip 400 000 pacientų duomenis, surinktus nuo 1990 metų, kuomet medikai vykdė kavą vartojančių žmonių apklausą. Mokslininkai išbraukė tuos, kurie sirgo vėžiu, širdies sutrikimais ir kitomis rimtomis ligomis, ir išsiaiškino, kiek žmonių mirė iki 2008 metų. Pasirodė, kad tie, kurie išgerdavo po du arba tris puodelius kavos kasdien, mirdavo 10–16 % rečiau.
Pastebėta, kad moterims kava buvo naudingesnė, negu vyrams: tos dailiosios lyties atstovės, kurios išgerdavo kasdien po 6 puodelius, mirdavo 15 % rečiau (lyginant su tomis, kurios kavos negėrė).Kaip rašoma „New England Journal of Medicine“, daugiau kaip du puodeliai kavos per dieną teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina kvėpavimo sistemos ligų ir diabeto riziką. Daugiau kaip keturi per dieną – mažina ūmių širdies priepuolių ir infekcijų tikimybę.
Svarbu pažymėti, kad mokslininkai atsižvelgė ir į tam tikrus faktorius: rūkymą, potraukį alkoholiui, ar tiriamieji vartojo raudoną, ar baltą mėsą, vaisius, daržoves. Netgi turint omenyje tai, kad visi šie dalykai taip pat daro įtaką gyvenimo trukmei, kofeino efektas išlieka akivaizdus.
O štai įdomiausia dalis: kavos be kofeino nauda pasirodė esanti tokia pat didelė, kaip ir įprastos. Kitaip tariant, visa esmė slypi ne kofeine, o kitose biologiškai aktyviose medžiagose, kurių yra kavos pupelėse. Kava greičiausiai ilgina gyvenimą ne dėl to, kad užkerta kelią kokiai nors vienai konkrečiai ligai, o dėl to, kad veikia keliomis kryptimis. Iššifruoti tokį sudėtingą veikimo mechanizmą bus nelengva.
