Nepastebimas stresas
Stresas, kurio net patys nejaučiame, žudo mus žymiai dažniau, nei aiški psichologinė perkrova, mano Amerikos kardiologų asociacijos mokslininkai. Kaip parodė jų atlikti tyrimai, praktiškai bet koks stresas, net jeigu jis vertinamas subjektyviai, kaip kažkas nereikšmingo, ženkliai padidina kraujo spaudimą. Tai ypač kenkia tiems žmonėms, kurių širdies ir kraujagyslių sistema yra hiperaktyvi (tai reiškia, kad dėl bet kokio išorinio poveikio jų kraujospūdis staigiai pakyla, palyginti su kitais žmonėmis). Rezultatas: stresas įmeta savo dalį į aterosklerozės ir hipertonijos rizikos veiksnių „taupyklę“, o tai gali baigtis infarktu ar insultu.
Per didelis normalus kraujospūdis
Net normalus arterinis kraujo spaudimas gali būti pavojingas. Kaip leidinyje „New England Journal of Medicine“ skelbė Didžiosios Britanijos mokslininkai, spaudimas, kurio viršutinė riba 130–139 , o žemutinė 85–89 (tokį kraujospūdį kardiologai paprastai įvardija kaip aukštą normalų), susijęs su padidėjusia komplikacijų rizika.
Mokslininkai ilgai stebėjo 7 tūkstančius žmonių. Šis didžiulis tyrimas prasidėjo dar 1948 metais. Buvo nustatyta, kad (palyginti su tais, kurių kraujospūdis buvo optimalus) žmonės, turintys aukštą normalų spaudimą, 1,5–2,5 karto dažniau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis.
Gydytojai, atsižvelgdami į šiuos duomenis, žmonėms, turintiems aukštą normalų kraujo spaudimą, rekomenduoja imtis tam tikrų veiksmų, atitolinančių širdies ligas: atsikratyti viršsvorio, vartoti mažiau natrio (druskos), kasdien valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
Aterosklerozės priežastis – ne cholesterolis, o chroniškos infekcijos
Mokslininkai seniai žino, kad aukštas cholesterolio lygis kraujyje (hipercholesterinemija) pats vienas nėra aterosklerozės priežastis. Tam, kad biocheminiai sutrikimai kraujagyslėse paskatintų aterosklerozinių plokštelių gamybą, būtina kelių veiksnių sąveika. Vienas jų, kaip pastebima, yra chroniškos infekcinės ligos. Šį teiginį patvirtina tyrimų, kuriuos atliko Mainco (Vokietija) universiteto kardiologai, rezultatai. Medikai ištyrė 572 žmonės, kenčiančius nuo vienos ar kitos (stenokardijos ar miokardo infarkto) išeminės širdies ligos formos, ieškodami infekcinių ligų – paprastos 1 ir 2 tipo pūslelinės viruso, citomegaloviruso, infekcinės mononukleozės, gripo (Haemophilus influenzae), pneumonijos (Chlamydia pneumonine, Mycoplasma pneumonine) ir vadinamosios skrandžio bakterijos (Helicobacter pylori) sukėlėjų. Pasirodė, kad infekcinio proceso sunkumas ir sukėlėjų, esančių organizme, skaičius yra tiesiogiai susiję su išeminės širdies ligos būkle. Taigi, jei žmogaus kraujyje yra 2–3 iš anksčiau minėtų antikūnų, tikimybė, kad jis mirs nuo infarkto, lygi 3,1 proc. Jei organizme vienu metu rasti 4 arba 5 infekcijų požymiai, mirtingumas išauga šiek tiek daugiau kaip tris kartus (9,8 proc.) O jei patogeninių mikrobų yra 6–8, mirties tikimybė siekia iki 15 proc.
Kol kas mokslininkai negali nustatyti, kaip veikia mechanizmas, siejantis infekcijas su ateroskleroze. Pagal visuotinai priimtą nuomonę, kai žmogaus organizme yra patogeninių mikrobų, tai sukelia silpną uždegimą, pažeidžiantį kraujagysles ir darantį įtaką cholesterolio kaupimuisi ant jų sienelių. Yra duomenų ir apie tiesioginį kai kurių mikroorganizmų (pvz., Ch. Pneumonine) poveikį cholesterolio apykaitai.
Apie bakterijas:
Haemophilus influenzae. Šios bakterijos sukeltos infekcijos dažniausiai yra invazinės: bakteremija (kraujo uždegimas, sepsis), gyvybei pavojingas epiglotitas (antgerklio uždegimas), pneumonija (plaučių uždegimas) ir meningitas (smegenis gaubiančių dangalų uždegimas).
Chlamydia pneumonine ir Mycoplasma pneumoniae sukelia kvėpavimo takų infekcijas: faringitą, bronchitą, plaučių uždegimą.
Helicobacter pylori sukelia daugiau nei 90 proc. dvylikapirštės žarnos ir apie 80 proc. skrandžio opaligės atvejų.
Ch. pneumonine: dažniausiai ši bakterija sukelia bakterinį plaučių uždegimą.
