Ketvirtą nėštumo mėnesį moteris sužinojo, kad serga leukemija. 18-metei Briannai Rawlings buvo suteikta galimybė rinktis abortą arba ir toliau nešioti kūdikį.
Ji nusprendė išnešioti vaiką, kad jo galimybės išgyventi būtų didesnės.
Deja, dėl sudėtingos Cezario pjūvio operacijos kūdikis mirė dar dviem mėnesiams likus iki numatytos gimdymo datos, rašoma dailymail.co.uk.
Ketvirtą nėštumo mėnesį, 18-metė Brianna Rawlings išgirdo baisias naujienas.
Ji serga agresyvia leukemijos forma, todėl turi priimti sunkų sprendimą – gimdyti kūdikį ir tokiu būdu kelti grėsmę savo pačios sveikatai ar nutraukti nėštumą, kad jos pačios šansai išgyventi būtų didesni.
Jauna mergina iš Colytono vakarų Sidnėjuje priėmė nelengvą sprendimą, nepaisydama baisių kūno skausmų ir aukštos temperatūros – kūdikio gerovė jai buvo svarbesnė, nei ji pati.
Pasirinkdama nešioti kūdikį ir suteikti savo sūneliui galimybę kovoti už savo gyvybę, ji iš esmės perpus sumažino savo šansus išgyventi, kadangi dėl to jai reikėjo atidėti skubiai reikalingą ligos gydymą.
„Taip nusprendžiau dėl Kydeno ir tik dėl Kydeno – jis buvo mano sūnus ir mano mažasis stebuklas.“ – „FEMAIL“ pasakojo ji.
Atrodė, kad reikia tikro stebuklo, kai būsima mama užsikrėtė infekcija, kuri galėjo būti perduota ir Kydenui ir dėl to, trimis mėnesiais per anksti, turėjo būti skubiai atliekama sudėtinga Cezario pjūvio operacija.
„Mažas nuostabus stebuklas“, kaip kūdikį vadina mama, už savo gyvybę kovojo 12 dienų ir tuomet mirė.
„Buvo labai sunku, tai truko labai ilgai, buvau pervargusi ir labai skaudėjo. Nors Kydeno nebėra su mumis, jis suteikė man stiprybės eiti į priekį ir nugalėti ligą.“ – sako ji. –
„Buvau labai laiminga ir labai džiaugiausi tapdama mama – viskas, ko tenorėjau gyvenime – tai turėti šeimą. Taip pat bijojau to, kas manęs laukia.“
Brianna, nuotraukoje su kūdikio tėvu Jacksonu, užsikrėtė infekcija, kurią galėjo perduoti ir Kydenui Deja, kai B. Rawlings pradėjo džiaugtis nėštumu, jai teko gultis į lovą ir kentėti baisius skausmus.
„Tyrimas po tyrimo, ir galiausiai sužinojome, kad kažkur mano kūne yra infekcija.“ – sako ji. – „Gydytojai neleido man eiti namo, kol neišsiaiškino skausmo ir pykinimo priežasties.
Jie patikrino man širdį ir visus kitus organus, bet tai rezultatų nedavė, todėl jie pasiūlė kaulų čiulpų biopsiją.
Taip man buvo diagnozuota leukemija ir išsiaiškinta, kad jau daugelį mėnesių mano kūnas kovoja pats su savimi.
NK leukemija yra reta ir agresyvi kraujo liga, dėl kurios kaulų čiulpuose nebesigamina sveikos kraujo ląstelės.
„Kai tai man buvo paaiškinta, buvau labai nustebusi ir supykusi, kadangi nesitikėjau, kad liga bus rimta – maniau, kad tai tik rytinis pykinimas.“
Nepaisant dėl kraujo infekcijos atliktos sudėtingos Cezario pjūvio operacijos, B. Rawlings sako, kad kūdikis gimė kvėpuodamas ir net verkė.
„Tas 12 dienų praleidau su savo sūneliu Kydenu, laikydama jį ant rankų, skaičiuodama jo pirštelius ir kalbėdama su juo taip, kaip dar tada, kai jis buvo mano pilve. Tos dienos buvo ypatingos, tai buvo gražiausias laikas mano gyvenime!“ – sako ji. –
„Tada labiausiai šokiruojanti žinia, sudaužiusi man širdį, buvo tai, kad jis užsikrėtė skrandžio infekcija ir per kelias valandas jau turėjome atsisveikinti.
Ši infekcija nusinešė jo gyvybę ir mūsų sūnelis virto angelėliu.“
Po keleto labai sunkių mėnesių, B. Rawlings dabar sako, kad jos sveikata geresnė, nei bet kada anksčiau.
Nepaisant traumos, ji gali visai dienai išvykti iš ligoninės, jos kraujo tyrimai gerėja ir ji labai stengiasi, kad atsistatytų jos kojų raumenys.
Dabar ji nori užbaigti chemoterapijos kursą ir kad jos hemograma ir toliau būtų gera, kad jai galėtų būti atlikta sėkminga transplantacija.
„Noriu nugalėti šią siaubingą ligą. Tikiu, kad galiu tai padaryti ir pažadėjau tai savo sūnui.“ – sako ji. –
„Tikiuosi Kalėdas praleisti kartu su šeima ir gyvūnėliais ir lepinti visus meile ir maistu.“
B. Rawlings atvejis toks retas ir agresyvus, kad ją tyrė keletas skirtingų tyrėjų ir gydytojų iš viso pasaulio – ji džiaugiasi, galėdama dalyvauti tyrimuose.
„Galbūt mano atvejis gali padėti kam nors kitam ateityje. Pasakoju savo istoriją ir ji kitiems žmonėms, kovojantiems savo kovas, suteikia vilties.“ – sako ji. –
„Jei kovojate su panašiais sunkumais ir skaitote mano žodžius, nepraraskite vilties ir stiprybės, būkite su jus palaikančiais žmonėmis ir laikykitės atokiai nuo bet kokio negatyvumo, branginkite gerąsias dienas ir kovokite su blogosiomis. Būkite dėkingi už tai, ką turite.“
