Kartu su Julija Centro poliklinikos pranešime griaunami šie stereotipai ir pateikiama informacija apie ambulatorines slaugos paslaugas (ASPN) ir paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose:
– Kokiomis sąlygomis, kokie asmenys gali gauti nemokamas slaugos paslaugas namuose? Ar ja gali naudotis tik Centro poliklinikos pacientai ar visi vilniečiai?
– Nemokamas ASPN gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu drausti asmenys, kuriems pagal ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikio vertinimo klausimyną yra nustatytas mažas, vidutinis arba didelis slaugos paslaugų namuose poreikis bei asmenys, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas pasirūpinti savimi ir yra reikalinga pooperacinė slauga.
– Kur reikia kreiptis, norint gauti slaugos namuose paslaugas?
– Paprasčiausias būdas yra kreiptis į savo šeimos gydytoją.
– Kokio amžiaus dažniausiai būna pacientai?
– Pacientai gali būti įvairaus amžiaus, tačiau dažniausiai dėl šių paslaugų kreipiasi vyresni asmenys ar jų artimieji. Tiesa, neretai pasitaiko atvejų, kai ir jauniems pacientams po sudėtingų operacijų ar diagnozavus sunkias, nepagydomas ligas, negalintiems pasirūpinti savimi, yra teikiamos ambulatorinės slaugos ar paliatyviosios pagalbos paslaugos namuose.
– Kiek valandų per savaitę (mėnesį) yra skiriama vieno asmens lankymui ir slaugai?
– Labai skirtingai. Visada atsižvelgiame į kiekvieno paciento būklę bei poreikius, kurie dažnai yra kintantys. Visų pirma, paslaugų apimtis priklauso nuo to, kokio tipo paslaugos pacientui yra teikiamos, t. y. ASPN ar paliatyvioji pagalba.
Jei teikiamos ASPN, jų kiekis priklauso nuo to, koks paslaugų poreikis užpildžius klausimyną yra nustatomas: esant mažam poreikiui – 52, vidutiniam – 156, dideliam – 365 paslaugos per metus. Be abejo, paslaugų dažnumas bei apimtis priklauso ir nuo gydytojo paskyrimų.
– Kokie klausimai yra klausimyne? Kas jį turi užpildyti?
– Sveikatos apsaugos ministro įsakyme, kuriame aprašyti ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimai, yra pateiktas paslaugų poreikio vertinimo klausimynas. Jame pateikti klausimai apie bendrą paciento būklę, savirūpą, specialistų pagalbos poreikį ir t. t.
Dažniausiai klausimyną pildo paciento šeimos gydytojas ar jo komandoje dirbantis slaugytojas, tačiau tai gali padaryti ir gydytojas geriatras ar su juo dirbantis slaugytojas, pacientą gydantis gydytojas (stacionare) arba slaugytojas (stacionare).
Užpildžius klausimyną taip pat parašomas ir siuntimas šioms paslaugoms gauti. Na, o jei ASPN reikalingos po suteiktų chirurgijos paslaugų, siuntimą ASPN gauti išrašo chirurgijos paslaugą suteikęs gydytojas chirurgas.
– Kaip manote, kokią įtaką pacientų (ir jų artimųjų) sveikatos būklei, gyvenimo kokybei daro slaugos paslaugos?
– Manau, kad tai turi gana reikšmingą įtaką tiek fizinei, tiek psichologinei paciento sveikatai, kadangi paslaugos yra gana plačios apimties. Žinoma, tai labai gelbėja ir paciento artimiesiems, ypač tada, kai pirmą kartą yra susiduriama su sunkia liga ir atsiranda daug nežinomybės.
Pacientams ir jų artimiesiems reikia elementaraus palaikymo, supažindinimo, bendros informacijos, kaip elgtis, ir būtent tai mes suteikiame. Tiek ASPN, tiek paliatyvioji pagalba apima ne tik konkrečias medicinines procedūras, tai daug platesnė asmens sveikatos priežiūros sritis.
– Kaip manote, ar yra tokių žmonių, kuriems reikia slaugos paslaugų, tačiau jie ar jų artimieji nesikreipia?
– Taip, manau, kad yra. Per tą laiką, kurį dirbu slaugos srityje, situacija sparčiai gerėja, bet mano nuomone, vis dar trūksta informacijos sklaidos tiek pacientams, tiek patiems specialistams, kad tokios paslaugos yra ir kad jas gali gauti pakankamai nemaža dalis pacientų. Taip pat manau, kad kartais pacientai paprasčiausiai bijo ar nedrįsta kreiptis dėl tokios pagalbos.
– Kokios, jūsų manymu, gali būti tos baimės priežastys?
– Dažnai savo darbe susiduriame su pacientų baime įsileisti svetimą žmogų į savo namus, nes tai visgi nėra stacionaras. Taigi, kai specialistas ateina į privačią žmogaus erdvę, labai svarbu suteikti visą reikiamą informaciją, užmegzti kontaktą ir palaikyti ryšį su pacientu bei jo artimaisiais. Taip atsiranda tarpusavio pasitikėjimas tarp paciento, jo artimųjų ir paslaugas teikiančių specialistų.
– Kaip žmonėms būtų galima paaiškinti slaugos namuose privalumus?
– Pagrindinis privalumas – pacientas lieka savo namuose, kur jaučiasi saugiausiai. Tai sumažina stresą ir leidžia išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą, skatina paciento savarankiškumą. Taip pat artimieji gali aktyviai dalyvauti slaugos procese, būti šalia ir suteikti emocinę paramą.
– Koks didžiausias stereotipas vyrauja apie šią paslaugą?
– Vienas iš didžiausių stereotipų apie namų slaugą yra tai, kad ji nėra tokia efektyvi kaip priežiūra slaugos namuose ar ligoninėje.
Daugelis žmonių mano, kad pacientui geriau būti medicinos įstaigoje, kur visada yra gydytojai ir įranga. Tačiau realybėje namų slauga dažnai būna net efektyvesnė nei priežiūra įstaigoje, ypač lėtinėmis ar sunkiomis ligomis sergantiems pacientams.
Specialistai skiria pacientui individualų dėmesį, o pažįstama aplinka padeda greičiau pasijusti geriau. Be to, namuose pacientas išvengia papildomo streso, kuris kyla būnant svetimoje aplinkoje.
– Kokie gydytojai, darbuotojai sudaro slaugos komandą?
– Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose komandą sudaro: slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas ir ergoterapeutas, o paliatyvios slaugos komandą sudaro: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas.
– Kokias paslaugas slaugos komanda teikia pacientui namuose?
– Paslaugų spektras iš tiesų gana platus: nuo asmens higienos paslaugų iki įvairių injekcijų, infuzijų, žaizdų, dirbtinių kūno angų priežiūros, diagnostinių procedūrų (kraujo ar kitų tyrimų paėmimas, EKG užrašymas ir t. t.), kineziterapijos, ergoterapijos, medicinos psichologo konsultacijų.
Taip pat pacientams pagalbą teikia ir komandoje esantys socialiniai darbuotojai. Paslaugos apima ne tik konkrečių procedūrų atlikimą, bet ir paciento bei jo artimųjų edukavimą, konsultavimą.
– Papasakokite apie paliatyvią slaugą ir kaip šią paslaugą gauti, kam ji priklauso?
– Paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose gali gauti taip pat PSD drausti asmenys, kurie atitinka ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo kriterijus, numatytus teisės aktuose.
Siuntimą šioms paslaugoms gauti užpildo pacientą gydantis gydytojas. Verta paminėti, jog ambulatorinės slaugos bei paliatyviosos pagalbos paslaugos kartu tam pačiam asmeniui negali būti teikiamos.
– Ar asmenims, norintiems gauti slaugą ar paliatyvią slaugą, reikia gydytojo siuntimo ar kažkokio dokumento iš šeimos gydytojo?
– Paliatyviosios pagalbos paslaugoms reikalingas tik gydančio gydytojo siuntimas, o ambulatorinėms slaugos paslaugoms namuose reikalingas siuntimas bei ASPN vertinimo klausimynas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
