Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad valstybė apmokėjo 120 dienų slaugos ligoninėje per kalendorinius metus. Vis tik neretai gyventojai gudraudavo ir susiskaičiuodavo, kad atsigulę į ligoninę rugsėjo pabaigoje, galės čia išbūti iki metų galo, o nuo sausio 1 d. – dar naujų 120 dienų.
Taigi iš viso slaugos ligoninėje būdavo galima praleisti net 240 dienų. Kitaip sakant, taip iš esmės medicinines paslaugas teikiančios įstaigos išnaudojamos sprendžiant tik gilėjančias socialines problemas, mat artimieji nenori ar neturi galimybės patys prižiūrėti senyvo amžiaus artimųjų.
Sveikatos apsaugos ministerijos aiškinimu, „ši nuostata įvesta siekiant išvengti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių skyrių užimtumo netolygumų.“
„Jie pasireikšdavo rugsėjo – balandžio mėnesiais, ir šiuo laikotarpiu paslaugų negalėdavo gauti pacientai, kuriems ji reikalinga po aktyviojo gydymo stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose“, – komentavo ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis.
Slauga (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)Kol vieni gudraudavo, kiti laukdavo eilėje
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorius Karolis Valantinas patvirtino, kad tokių atvejų išties pasitaikydavo, tad pakeitimai džiugina. Vis tik tai nesprendžia visų problemų.
„Tikrai pasitaikydavo dalis pacientų, kurie taip, sakykime, piktnaudžiaudavo. Atsigulę rugsėjo pabaigoje persivertus metams iš viso galėdavo išgulėti net 8 mėnesius. O tam, kuris to nepasiskaičiavo, ta eilė stovėdavo vietoje.
Štai bandėme paskaičiuoti, kas būtų, jei įsakymas būtų įsigaliojęs anksčiau, tai sudarytų apie 50 pacientų. Tai jei turime 185 lovas, tai būtų 30 proc. pacientų, kurie nebegalėtų čia būti. Taigi dabar eilės turėtų judėti greičiau. Bet yra kita medalio pusė – jei nepadaugės globos įstaigų, tikrai bus problemų“, – komentavo jis.
Ligoninės vadovas pridūrė, kad jei dabar asmuo į slaugos ligoninę atsigulė sausio 20 dieną, kitą kartą esant šių paslaugų poreikiui anksčiausiai tą galės padaryti tik kitų metų sausį.
Įstaigos „braška per siūles“
Pašnekovo pastebėjimu, tikrai ne visais atvejais į slaugos ligoninę atvykusį nevaikštantį pacientą per 120 dienų pavyksta pastatyti ant kojų.
„Turime sėkmės atvejų, bet taip nutinka toli gražu ne visada. Ir tada namiškiams, artimiesiems yra didelis iššūkis. Jei žmogus yra nevaikštantis, negali nueiti iki tualeto, pavalgyti, didelė problema, nes dauguma artimųjų yra dirbantys arba apskritai išvažiavę į užsienį.
„Tikrai pasitaikydavo dalis pacientų, kurie taip, sakykime, piktnaudžiaudavo. Atsigulę rugsėjo pabaigoje persivertus metams iš viso galėdavo išgulėti net 8 mėnesius“, – konstatavo K. Valantinas.
Tada jie pradeda ieškoti globos įstaigos, kur teikiama ilgalaikė priežiūra ir žmonės gali būti neribotą laiką, tačiau didelė problema, kad šios įstaigos taip pat braška per siūles. Jei nepadaugės vietų globos įstaigose, atėjus rugsėjui turėsime ypač aštrią problemą“, – konstatavo K. Valantinas.
Jis tvirtino, kad norint patenkinti pacientų poreikius ligoninė turėtų turėti dar mažiausiai 50 lovų: „Šiandien yra 9 laukiantys asmenys, kurie dar guli stacionare, taip pat 23 laukia namuose. Tad reikėtų papildomų lovų, tačiau mes fiziškai nebeturime, kur plėstis.“
Kai kada nelabai rūpi, kur pasidės artimasis
Nors nemažai gyventojų rūpinasi savo į slaugos namais paguldytais artimaisiais, daliai, panašu, jų likimas ne itin domina ir jie tarsi tampa pačios ligoninės rūpesčiu.
„Nėra tai dažnas atvejis, bet pernai turėjome keturis tokius. Būna taip, kad kai reikia atsigulti į ligoninę, artimieji labai prašo, dėkoju, o kai paskambini likus savaitei, kai pacientą reikės pasiimti, tada būna atsakymas, kad neims ir darykite, ką norite.
Sako, kad dirba, neturi galimybių rūpintis ar gyvena užsienyje. Tada įsijungia mūsų socialiai darbuotojai, bandome bendradarbiauti su globos įstaigomis. Juk žmogaus į gatvę neišvarysi, tad sprendžiame šią problemą“, – kalbėjo K. Valantinas.
Pasak jo, kaip bebūtų, slaugos ligoninė teikia medicinines paslaugas. „Jei pavyksta per tas 120 dienų žmogui pagerinti būklę, puiku, bet visuomenė sensta. Ir jei tai yra 90-ies senolis, juolab dar turi keletą susirgimų, po insulto, medicina nėra visagalė, kad jį pastatytum ant kojų. Bet svarbu bent, kad žmogus bent kiek galėtų save apsitarnauti išėjus iš ligoninės“, – pridūrė Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovas.
Pacientai užleisti ir vieniši
Portalas tv3.lt primena rašęs apie problemas slaugos sektoriuje, tarp jų – ir slaugytojų darbo sąlygas, padėtį slaugos ligoninėse.
„Realybė tokia, kad daug pacientų yra užleisti, vieniši, kartais asocialūs su daugybe nespręstų sveikatos ir socialinių problemų“, – neseniai Seime kalbėjo K. Griniaus slaugos namų direktorė Ieva Bradulskienė.
Ji konstatavo, kad socialinių paslaugų teikimas šlubuoja tiek teikiant ambulatorines paslaugas, tiek sudėtingas yra tolimesnės paciento priežiūros organizavimo klausimas pasibaigus gulėjimo ligoninėje laikotarpiui.
„Labai liūdna situacija, bet dažnai pastebime, jeigu artimieji guldant pacientą į slaugos ligoninę ir atlydi, kas irgi ganėtinai labai retai pasitaiko, tai pasako, kad po slaugos ligoninės mes šio žmogaus atgal į namus nebeimsime, darykite su juo, ką norite.
Kažkuria prasme „nusiplaunama“ nuo savo artimojo priežiūros ir tai kažkuria prasme tampa slaugos įstaigos problema, kur tą žmogų vėliau padėti“, – pasakojo I. Bradulskienė.
Artimieji paliekami be pasirinkimo
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė konstatavo, kad situacija ne tik dėl slaugos prieinamumo, bet ir kokybės išties yra sudėtinga.
„Slaugos paslaugos yra tos, kurių kokybe ir prieinamumu onkologiniai ligoniai yra mažiausiai patenkinti. Viena vertus, tai ir prieinamumo klausimas, nes yra stipriai sumažėjusios galimybės gauti paslaugas stacionare. Slaugos paslaugos į namus teoriškai prieinamos kiekvienam, bet praktikoje yra visokiausių iššūkių ir situacijų.
Kaip sako žmonės, bene vienintelis būdas pakliūti į slaugos ligoninę, jei į ją išvežama tiesiai iš stacionaro, aktyvaus gydymo. Nes iš namų pakliūti į stacionarą faktiškai neįmanoma, o tikrai ne visais atvejais artimieji gali pasirūpinti sergančiais artimaisiais, jų būklė būna sudėtinga.
Šiaip yra įtvirtinta, jog tie žmonės, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba, laikas, kiek gali gauti paslaugas, yra neribojamas, bet dabartiniai pokyčiai ir apribotas 4 mėnesių laikotarpis daliai žmonių, tikėkimės, padės gauti paslaugas. Dabar išties metų pradžioje būdavo labai sudėtinga pakliūti“, – komentavo ji.
„Slaugos paslaugos yra tos, kurių kokybe ir prieinamumu onkologiniai ligoniai yra mažiausiai patenkinti“, – pabrėžė N. Čiakienė.
Pasak N. Čiakienės, dabar iš dalies susidaro paradoksali situacija, kad asmenims priklauso paslauga, kurią apmoka valstybė, bet tie, kurie jos negauna, patys prisiima tą naštą ir atlieka darbą nemokamai – aukoja savo gyvenimus.
„Jei nekalbame apie tuos žmones, kurių dėl socialinių problemų nėra kur palikti, dalis pacientų yra labai sudėtingų būklių – su atviromis žaizdomis, trofinėmis opomis, kvėpavimo nepakankamumu, stomomis, trachiostomomis. Pacientams reikalingas ir nuolatinis skausmo malšinimas, iš esmės juos prižiūrėti namuose ypač sudėtinga, žmonės nemoka to daryti.
Dabar vis kartojama, kad orientuojamasi į paslaugas arčiau namų, slaugą namuose, tai teoriškai slaugytojų komandos yra suformuotos, tačiau realybėje yra kitaip. Be to, yra sukeliami nerealūs lūkesčiai iš pačių įstatymų priėmėjų. O apie kokybę nėra ko kalbėti, žinome koks specialistų trūkumas ir kiek pacientų tenka prižiūrėti vienai slaugytojai“, – dalinosi ji.
Žada daugiau globos paslaugų
Kaip portalą tv3.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Socialinių paslaugų priežiūros departamento duomenimis, šiuo metu socialinės globos paslaugas 250 socialinės globos įstaigų gauna beveik 15,7 tūkst. suaugusiųjų arba senyvo amžiaus asmenų.
Pažymima, kad kai kurios įstaigos restruktūrizuojasi, tad įstaigų skaičius nuolat kinta. Tuo metu informacija apie tai, kokią dalį socialinės globos įstaigose gyvenančių asmenų sudaro pagyvenusio amžiaus žmonės, nerenkama.
„Neretai senyvo amžiaus asmuo, kuris gauna socialinės globos paslaugas įstaigoje, yra jau tos įstaigos globojamas asmuo su negalia, sukakęs socialinio draudimo senatvės pensijos amžių“, – komentavo ministerija.
SADM nurodė, kad nuo 2020 metų iki šių metų socialinės globos įstaigų senyvo amžiaus asmenims ir asmenims su negalia padaugėjo 46 įstaigomis:
„2020 metais buvo 204 įstaigos, kuriose socialinės globos paslaugas gavo 13 334 senyvo amžiaus asmenys ar asmenys su negalia. 2024 metais buvo 247 įstaigos su 15 134 paslaugų gavėjais.“
Taip pat iki 2027 m. žadama „modernizuoti ir (ar) plėsti socialinių paslaugų įstaigų senyvo amžiaus asmenims infrastruktūrą“. Tą planuojama padaryti įgyvendinant 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą regioninę pažangos priemonę. Projektams įgyvendinti suplanuota skirti 57 mln.
„Su privalomu nacionaliniu prisidėjimu ši suma sudaro 73 mln. eurų. Investicijas gavusioje infrastruktūroje numatoma sukurti/modernizuoti daugiau nei 1500 vietų paslaugų gavėjams“, – atsakyme pateikė ministerija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!