Apie melą savo sekėjams vakar viešai pripažino ir pati Viktorija Siegel-Suodaitė. Ji teigė norinti atsiprašyti visų savo sekėjų už tai, kad kelerius metus jiems demonstravo tobulą gyvenimą su vyru Laurynu Suodaičiu. Pasak verslininkės, tai buvo melas.
„Aš nuo vakar gaunu tikrai labai daug žinučių iš jūsų, savo pačios iškarpų iš interviu, iš laidų, iš savo pačios pasisakymų, ką aš sakiau. Tai buvo mano žodžiai, už kuriuos šiandien aš noriu kiekvieno iš jūsų atsiprašyti, už tam tikrą durninimą, galima pasakyti, jūsų, ir už piešimą paveikslo, kurio nebuvo.
Pasakojau ir sakiau tai, ko nėra, bet tai, ką norėjau, kad jūs matytumėt. Žinau, kad daug kam gali tai atrodyti juokinga, kvaila, tie mano atsiprašymai. Dalis žmonių galvos – ai va, Laurynas nuo jos čia neva kaukes nuiminėja, tikrą veidą rodo, tai ji puolė atsiprašinėti. Tačiau aš noriu apginti save ir šiek tiek papasakoti dėl ko aš taip sakiau ir dariau. Labai noriu, kad jūs išgirstumėte mane.
Visi gerai prisimena, kaip mūsų santykiai su Laurynu prasidėjo: kokiu negražiu būdu, poelgiu tiek iš mano, tiek iš Lauryno pusės, Danieliaus atžvilgiu. Ir jūs įsivaizduojate, prie viso to kipišo ir prie viso to viešumo, kuris buvo prasidėjęs į mūsų, kaip poros, pusę, dar būtų iškilęs klausimas ir informacija, kad į šiuos santykius ateiname gyventi aš – su kapitalu, uždirbtais pinigais, nekilnojamu turtu, automobiliu ir vyras, kuris ateina be viso šito.
Jūs būtumėte dar labiau jį užsipuolę, nes traktuotumėte, kad mes gyvename abu – iš ko? Iš Danieliaus pinigų. Ne tik merginą, sugyventinę paėmė iš šeimos, bet dar ir pinigus. Ir jūs net nebūtumėte gilinęsi, kieno tie pinigai – ar mano, ar Danieliaus uždirbti. Jūs būtumėte suvalgę Lauryną negyvai, nes ten situacija tikrai buvo nepavydėtina.
Aš jau buvau įpratusi prie to pykčio, komentarų, įvairiausių antraščių ir panašiai. Man tai nebuvo nauja, bet Laurynas, kuris atėjo į šiuos santykius, jam tai buvo nauja. Aš jį taip stipriai mylėjau, besąlygiškai mylėjau ir norėjau kuo maksimaliau jį apsaugot nuo visos šitos šūdo lavinos, kuri buvo prasidėjusi į mūsų, kaip poros, pusę.
<...> Ir aš ką dabar galvoju, kur aš padariau didžiulę klaidą – aš prisimelavau jums visiems, išaukštinau jį, kad „mes“, „mūsų“ vien tam, kad jo nepažeminti, bet kaip atsitiko.. Pažiūrėkit, kaip apsisuko. Su tuo peiliu jis man taip smogė į nugarą.. Tas žmogus, už kurį, aš galvojau, galvą galiu guldyti. Tas žmogus, dėl kurio aš buvau pasiruošusi padaryti viską, visiškai viską.
<...> Man yra beprotiškai gėda, aš žinau, kad jums labai sunku pasitikėti manimi, bet aš pasistengsiu daugiau niekada jūsų nenuvilti. Ir man tikrai šiai dienai yra sunku apsiginti. Ir aš jus puikiai suprantu. Bet aš noriu, kad jūs atkreiptumėte dėmesį ne tik į žodžius, bet ir į veiksmus“, – „Instagram“ istorijose kalbėjo V. Siegel-Suodaitė.
Primename, kad šeimos konfliktas į viešumą iškilo balandžio 4 dieną. Tądien į poros namus skubėjo policijos pareigūnai bei medikų brigada. Teigiama, kad V. Siegel-Suodaitė galimai patyrė fizinį vyro smurtą. Šiuo metu konfliktui išspręsti vyksta tyrimas.
Kas yra melas?
Psichologas, psichoterapeutas Andrius Kaluginas teigia, kad melas – dažnas visuomenės reiškinys. Su juo mes susiduriame kiekvieną dieną. Tačiau pašnekovas patikslina, kad iki šiol yra nesutariama, kaip apskritai galima įvardinti melą ir kas jis yra.
Vieniems tai – nenuoširdūs komplimentai, kitiems – „kaukių“ dėvėjimas. Visgi, melu psichologas laiko sąmoningą informacijos nuslėpimą arba iškraipymą.
Tačiau jis pabrėžia svarbų aspektą, kad toks melavimas turi būti sąmoningas, nes nežinodamas tam tikrų faktų žmogus gali net ir nenorėdamas sumeluoti, todėl šiuo atveju šiam reiškiniui yra svarbiausias sąmoningumas.
„Kadangi pats užsiimtu profilingu (liet. veidoskaita), galiu teigti, kad su melu nėra viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti, ypatingai, jeigu į melą žvelgiame iš profesionalių pozicijų.
Žiūrinti iš paprasto gyvenimiško požiūrio, viskas yra kur kas paprasčiau – arba žmogus savo tiesą, arba netiesą. Ties tuo ir apsiriboja melo suvokimas, kuri yra tikrai sudėtinga tema“, – sako jis.
Kas išduoda melagį?
Pasiteiravus, kokie ženklai gali išduoti melagį, pašnekovas sako būsiantis tikriausiai nepopuliarus, kadangi anot jo, konkrečių, aiškių ženklų, kurie išduotų melagį – nėra. Tai yra tik gajus mitus.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad 100 proc. būdo, galinčio atpažinti, jog žmogus meluoja – nėra. Nei kūno kalba, nei tam tikri gestai, žvilgsnis ar intonacija negarantuos, kad žmogus yra melagis. Apskritai nereikėtų naiviai tikėti, kad melagį yra labai lengva išrišti“, – tikina A. Kaluginas.
Įtarti, kad žmogus meluoja galima tik suvokus bendrą kontekstą. Tik tuomet, pasak psichologo, verta būti atidesniems ir stebėti tam tikrus ženklus. Jeigu tik turite įtarimą apie galimą melą – atpažinti jį šansai tik didėja.
Kalbėdamas apie melą A. Kaluginas taip pat nenuvertina ir klasikinių melą išduodančių ženklų. Tačiau jis pabrėžia, kad įvairūs požymiai, pavyzdžiui, nevalingas gestų naudojimas, ausų trynimas, lūpų lietimas ar kasymasis yra būdingi ne tik melui, tačiau ir susijaudinimui:
„Būtent todėl yra labai svarbus visos situacijos kontekstas. Melas yra prilyginamas streso reakcijai, kadangi žmogui meluoti – nekomfortiška ir duodamos kūnui signalus smegenys siunčia tuos pačius impulsus, kurie yra būdingi esant streso situacijai.
Todėl paprastai tariant yra be galo sunku atskirti, ar žmogus jaudinasi ir dėl to ima mikčioti, liesti savo kūną, nevalingai atlikti judesius, ar jis meluoja. Todėl stebėdami kitą galime apsigauti ir patys, kadangi kaip jau minėjau, nėra kūno kalbos ženklų 100 proc. įrodančių, kad žmogus meluoja. Galbūt jis tiesiog jaudinasi. Būtent šis atskyrimas ir yra didžiausias sunkumas.“
Psichoterapeutas taip pat priduria, kad esant jauduliui ar galimam melui, taip pat žmonėms ima prakaituoti kakta, delnai, jie parausta, atsiranda nevalingi, nervingi kūno judesiai ar pasikasymai ausų, lūpų, nosies srityje.
„Kuomet žmogus meluoja, jis susiduria su problema, kur dėti rankas. Taip pat pašnekovas vengia tiesaus žvilgsnio į akis. Tačiau, Amsterdamo mokslininkų tyrimai parodė, kad pastarasis teiginys yra mitas, nes asmuo, turintis didesnę ištvermę gali būti pajėgus išlaikyti akių kontaktą.
Kiekvienais metais mokslas vis atranda naujų ženklų, kurie vienas kitą paneigia arba patvirtina. Melo procesas yra labai platus“, – priduria A. Kaluginas.
Koks būdas melo įtarimui yra geriausias?
Pasiteiravus, ar noras žūtbūt įrodyti savo tiesą gali būti vienas iš melo požymių, pašnekovas tikina, kad taip. Vis dėl to, kaip ir kalbant apie melą kaip procesą, taip ir aptariant tiesos įrodymą ne viskas yra taip paprasta.
„Kartais norėdami išsiaiškinti tikslias detales, faktus ir vis pasitikslindami galime prispausti žmogų į nepatogią situaciją. Taip jis dar labiau pradės jaudintis. Tokiu atveju reikia įvertinti žmogaus jautrumą. Jeigu žmogus visą laiką buvo neiškalbus, istorijose nedominuodavo detalės ir pradėję jį spausti dėl patikslinimo priversime jį pasijusti nepatikimu, jis gali įsižeisti.
Visgi, reikia ir vėl bendrai įvertinti situaciją. Jeigu žmogus iki tol buvo neiškalbus, o dabar pasakodamas istoriją jis konkretizuoja detales, visus pasakojimo atspalvius ir atvirkščiai, jei žmogus buvo iškalbus ir dabar daug ką nutyli, galima įtarti, kad jis meluoja. Todėl tik įdėję į bendrą kontekstą galime įtarti, kad kažkas ir ne to“, – dar kartą primena pašnekovas.
Kad melas – sudėtingas procesas, nėra jokių abejonių. Baigdamas pokalbį psichologas Andrius Kaluginas priduria dar kelis ženklus, kuriais galima įtarti melą. Jis teigia, kad senovėje meluojantį žmogų išduodavo džiūstanti burna:
„Stresas sausina burnos gleivinę, todėl labai tikėtina, kad melagis dažnai norės atsigerti vandens arba pasimatys dažni seilių rijimai. Tačiau verta nepamiršti, kad vieno ženklo, išduodančio melą – nėra. Norint jį atpažinti visuomet žmogų reikia pastatyti į bendrą kontekstą. Meluodami mes visuomet darome kažką sau neįprasto.
Vienintelis būdas atpažinti 100 proc. melą yra turimi įrodymai, faktai. Kalbėdamas žmogus arba juos patvirtina, arba paneigia. Arba jis sako melą, arba tiesą. Įrodymai yra vienintelis tiksliausias būdas atpažinti melą. Visi kiti būdai yra taip pat galimi, tačiau jie 100 proc. to negarantuoja, nebent išskyrus profesionalai atliekama profailingą.“
