Gydytoja papasakojo, iš kokių ženklų ji ir jos kolegos supranta, kad tuoj neteks paciento.
Sąmonės pokyčiai
Vienas iš labiausiai atpažįstamų ženklų, kurį įvardijo D. Tikniūtė – sąmonės pokyčiai. Mirštančio žmogaus sąmonė gali būti prislopusi arba atvirkščiai – pasireikšti sujaudinimas, ažitacija, haliucinacijos.
„Sutrikus pacientų, esančių terminalinėse ligų stadijose, sąmonei – labai tikėtina letali išeitis. Mirčiai artėjant vystosi dauginis organų nepakankamumas, ko pasekoje trinka homeostazė, o tai dar labiau paryškina sąmonės deficitą.
Jei kalbame apie lėtai „gęstantį“, „senkantį“ žmogų, tuomet apie artėjančią mirtį taip pat kalba jo ilgėjantis miego ciklas, apatija, atsitraukimas nuo bendravimo, pasaulio.
„Kuomet žmonės numiršta išsekus gyvybinėms funkcijoms namuose, artimieji iš pradžių gali pastebėti, kad ligonis atsisako valgyti, vis daugiau miega, ir palaipsniui pasiekia sąmonės pritemimo būseną. Laimingieji taip ir miršta miegodami.
O kartais prieš išeinant pasireiškia haliucinacijos, padidėjęs aktyvumas (dar laikomas „atsigavimu, būklės pagerėjimu“) sujadinimas prieš pat išeinant“, – pasakojo gydytoja.
Sutrinka gyvybinės funkcijos
Dar vienas išskirtinumas – sulėtėjęs medžiagų šalinimas bei kraujospūdžio ir temperatūrų pokyčiai.
„Vėlgi, primenu, kad mirštant vystosi dauginis organų nepakankamumas, lėtėja medžiagų šalinimas, apykaita – dėl to galima pastebėti sutrikusį šlapinimąsi, tuštinimąsi.
Krenta kraujospūdis, pulsas tampa sunkiai čiuopiamas, gali sutrikti širdies ritmas. Trinkanti inkstų veikla lemia elektrolitų pusiausvyros sutrikimą, o tai dar labiau blogina bendrą būklę.
Taip pat galimi temperatūros pokyčiai – paprastai ji nukrenta, o kartais kaip tik atsiranda medikamentams atsparus karščiavimas..
Visų šių požymių visuma leidžia numanyti artėjančią mirtį“, – paaiškino ji.
Agoninis kvėpavimas
Dar vienas iš artėjančios mirties požymių – pakitęs, „nenormalus“ ar kitaip vadinamas „agoninis“ kvėpavimas. D. Tikniūtė paaiškino, kodėl neretai toks kvėpavimas išgąsdina artimuosius.
„Vienas iš ryškesnių simptomų, kurį galima dažnai pastebėti namuose ar ligoninėje išlydint artimąjį, – kvėpavimo sutrikimai. Tokiose situacijose mes įpratę reiškinį vadinti „agoniniu kvėpavimu“: kvėpavimas tampa toks gilus, protarpiais nutrūksta ir po pauzės gali vėl atsistatyti.
Gali būti ir garsus – dėl to, kad sutrikus atkosėjimui dėl raumenų silpnumo ar inervacijos, bronchų sekretas lieka nepašalintas ir sukelia „karkimo“ garsą.
Toks kvėpavimas, anot literatūros, prognozuoja mirtį per ateinančias 24 valandas” – kalbėjo pašnekovė.
Pakinta odos spalva
Dar vienas signalas, kad mirtis jau nebetoli, yra odos pakitimai. Gydytoja papasakojo, kad žmogaus oda pakeičia spalvą dėl organizme vykstančių procesų.
„Prieš žmogaus mirtį tampa pastebimi odos mitybos sutrikimai: kojų, rankų pirštų, kelių oda tampa melsva, marmuruota. Tai leidžia numanyti, kad žmogui lieka vis mažiau laiko.
Lėtiniams ligoniams marmuravimasis gali kiek užsitęsti, tačiau kartais jis reiškia, kad liko vos kelios valandos. Trinkant smulkiųjų odos kraujagyslių inervacijai ir senkant širdies veiklai staiga gali rastis pragulos“, – tikino ji.
Svarbiausia išlaikyti ramybę
Gydytoja pridėjo, kad artėjanti mirtis paveikia ne tik patį ligonį, bet ir jo artimuosius.
„Gyvenimas visada baigiasi mirtimi, lygiai kaip prasideda ne kitaip, o gimimu. O dalyvauti tame nelengva visiems – ir mirštančiajam, ir medikams, ir šeimai, ir daugiausia, ką visi galime padaryti – išlaikyti ramybę, o esant galimybei padėti numalšindami skausmą ar tiesiog būdami šalia.
Dažniausiai mirtis yra palengvėjimas, išeitis sunkiai sergančiam, jo kančios pabaiga, pradėto proceso užbaigimas. Išėjimas, mano nuomone, labai panašus į gimdymą.
Gimdančiai moteriai nepadeda, kuomet dalyvaujantys gimdyme kenčia ir išgyvena gimdymą labiau nei ji pati. Taip pat mirtis yra mirštančiojo žmogaus lemiamas gyvenimo įvykis, todėl būtų gerai, jei šalia esantiems pavyktų išlaikyti rimtį ir ramybę, pagarbą išeinančiajam, jį palydėti, ištverti kartu su juo, tuo metu galvojant daugiau apie jį, o ne save“, – baigė pokalbį D. Tikniūtė.
