Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas apgailestauja, kad gyventojai net ir kviečiami neatvyksta pasitikrinti į vykdomas nemokamas prevencines patikros programas, tikslinių grupių aktyvumas siekia apie 40 proc.
„Jeigu žmogus skundų neturi, tai profilaktiškai niekas nenori tikrintis. Net jei ir yra kažkokie skundai, ypač vyrai, mūsų stiprioji lytis, sako, o kas, jeigu kažką ras, arba nustatys ligą, žmonės bijo“, – paaiškina pašnekovas.
Galima pasitikrinti namuose
Svarbu atsiminti, kad profilaktinis patikrinimas dėl storosios žarnos vėžio nėra kolonoskopija: pirmiausia atliekamas slapto kraujavimo testas, kuris šiek tiek panašus į greitąjį kovido testą, tik tam reikalingos žmogaus išmatos.
Tokį testą namuose galima atlikti ir savarankiškai, vaistinėje įsigijus testą.
Nors kraujavimas iš apatinio žarnyno ne visuomet pastebimas, todėl tam ir yra reikalingas slapto kraujavimo testas, gydytojas sako, kad žmonės ne visada praneša ir apie aiškiai matomą, užsitęsusį kraujavimą. Jis esą gali pasirodyti ir esant laisvesniems viduriams.
„Esu turėjęs tokių pacientų, kurie viduriuoja pusmetį ir jie tik tada kreipiasi ir būna nustatytas vėžys“, – pasakojo A. Dulskas.
Negana to, žmonės apie nepaaiškinamą kraujavimą ne visada praneša net artimiausiems giminaičiams.
„Vyrus dažnai atveda žmona, sako, pamačiau tualete, kad po jo yra kraujas. Pats vyras kažkodėl nepasako, bijo, tad ir kalbų šeimoje, kad kažkas sirgo, tėvai gal ir mato, bet seneliai, tetos, dėdės, lyg ir tolesni giminaičiai, nepasisako, o šeiminė anamnezė labai reikalinga“, – komentavo onkologas.
Pasakė, kaip taisyklingai tuštintis
Simptomai, kurie turėtų kelti nerimą, yra ne tik slaptas ar matomas kraujavimas, bet ir virškinimo sutrikimai.
„Jaunimas dažnu atveju neskuba kreiptis pasirodžius kraujui, ramina save, gal kažką netinkamo suvalgiau, gal tai hemorojus, nusipirko vaisto, pasigydė, nepraeina, po pusės metų kreipiasi į šeimos gydytoją, šeimos gydytojas irgi negalvoja, kad ten kažkas būtų piktybinio ir diagnostika nusitęsia iki metų ir daugiau, o vėžiai jaunesniame amžiuje būna agresyvesni, greičiau progresuoja ir užtrukusi diagnozė lemia tai, kad liga nustatoma pažengusios stadijos, būna ir gydymas jau ne toks efektyvus“, – apgailestavo gydytojas.
Onkologas pabrėžė ir tinkamo sėdėjimo ant klozeto svarbą: keliai turi būti pakelti, visas kūnas turi būti pasviręs tam tikru kampu. Be to, labai svarbu ir kiek laiko praleidžiate tualete.
„Kiekvienam pacientui sakau: ne ilgiau nei minutė, be mobilaus, be planšetės, be knygos“, – akcentavo A. Dulskas.
Daugiau gydytojo patarimų – laidoje „Sveikatos DNR“.
Kaip rūpintis savo sveikata, kad virškinimas ir tuštinimasis keltų kuo mažiau problemų, kaip išvengti tokių ligų kaip hemorojus pasikartojimo ir ką turėtų žinoti kiekvienas apie tuštinimąsi, kviečiame žiūrėti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
