Ką rekomenduoja ajurveda
Rytų terapijų žinovė Klaipėdos universiteto ir Holistinių terapijų mokyklos dėstytoja dr. Aleta Chomičenkienė sako, kad kiekviena peršalimo liga, sloga ar kosulys dažnai rodo, kad praleistos tam tikros pasiruošimo pereinamajam sezonui grandys.
„Rudenį ir pavasarį reikia pagerti žarnyną valančių preparatų. O kadangi susirgus didžiausias krūvis tenka kepenims, reikia pagerinti jų veiklą margainio arbatomis. Labai svarbu stiprinti ir nervų sistemą, nes didelė įtampa, stresas tik padeda susirgti. Vakarais pasidarykime relaksuojančias voneles su aliejais, druskomis, įsitrinkime pėdas šildančiais aliejais. Į aliejų galima įlašinti kelis lašelius eterinio aliejaus, pvz., levandos, eukalipto ar čiobrelio (10 ml bazinio aliejaus – 3 lašai eterinio).“
Koks yra pačios A.Chomičenkienės sveikatos receptas? „Aš naudoju daug metodų, taikau tą, kuris tą akimirką geriau tinka. Stebiu savo kūną ir laiku suteikiu jam pagalbą. Kad to išmoktum, reikia lavinti sąmoningumą.“
Šaltuoju sezonu labai išsausėja gleivinės ir tai gali tapti ligos priežastimi, atkreipia dėmesį ajuverdos specialistė. „Žiemą, ypač kai dirbame kompiuteriu, labai išsausėja oda, gleivinės ir lengviau prikimba peršalimas.
Pvz., jei išsausėja nosies gleivinė, susergama sloga. Todėl drėkinkime kūną – ne tik gerkime vandens, bet palaikykime normalų ir gleivinių drėgnumą. Tam pasitarnautų gysločių, linų sėmenų, ispaninio šalavijo sėklos, tai yra tos, kurios turi gleivių. Ryte užplikome sėklas karštu vandeniu ir išgeriame. Neblogai į košytę įsidėti truputį lydyto sviesto“, – pataria A.Chomičenkienė.
O kaip ajurveda rekomenduoja grūdintis?
„Ne visiems tinka vienodos grūdinimosi priemonės. Liesiems žmonėms, kurių galūnės linkusios šalti, šalčio procedūros, tokios kaip maudymasis eketėje, apsipylimas šaltu vandeniu, netiks. Jiems ajurveda rekomenduoja kontrastinį dušą: apsipilti pradėkime šiltu vandeniu, pereikime prie šalto ir užbaikime vėl šiltu. Vasarą visiems labai tinka grūdintis maudantis jūroje, gulint ant smėlio prieš saulutę.
Visų kūno tipų žmonės kasdien gali apsitrinti vėsiu rankšluosčiu, įkvėpti oro pro atdarą langą, apsitrinti sniegu. Paprasta priemonė – apsitrinti kūną jūros druskos tirpalu su aliejais: arbatinį šaukštelį tirpalo ištirpiname stiklinėje vandens ir įtriname kūną. Tai ne tik grūdins organizmą, bet ir pagerins kraujotaką bei termoreguliaciją“, – pataria ajurvedos specialistė.
Pagal ajurvedą, sloga, prakaitavimas ir kosulys yra apsauginė organizmo reakcija, bandymas pašalinti toksinus.
„Todėl reikia ne slogą stabdyti, o valgyti mažiau maisto, kūne sukeliančio gleives, – jogurtus, riebų, sunkų maistą, varškę. Vietoj to valgykime daugiau kruopų košių, daržovių troškinių, gerkime daug karštų arbatų, kad gleivės šalintųsi ne tik pro nosį, bet ir pro žarnyną“, – pasakoja A.Chomičenkienė.
Į pagalbą – eteriniai aliejai
„Puiki pagalba tamsiuoju metų laiku – aplinkos kvėpinimas natūraliais geros kokybės eteriniais aliejais“, – primena Lietuvos aromaterapeutų valdybos narė aromaterapeutė Laimė Kiškūnė. Šie aliejai padės ne tik nuo peršalimo, galvos, gerklės ar raumenų skausmo, bet ir pagerins gyvenimo kokybę. Malonus eterinių aliejų dvelksmas ne tik puikiai nuteikia, nuostabiai kvepia, bet gali ir sustiprinti organizmą, išvalyti orą nuo patogeninių mikroorganizmų, slopinti nerimą, dirglumą.
Vienas iš paaiškinimų, kodėl eterinių aliejų poveikis toks ryškus nuotaikai ir gerai savijautai – jų stiprus antioksidacinis poveikis.
„Ištyrus 25-ių dažniausiai naudojamų eterinių aliejų antioksidacines savybes, jie išsirikiavo tokia tvarka: čiobrelių, gvazdikėlių lapų, cinamonų lapų, eukaliptų, vaistinių ramunių, kalendrų, kadagių ir t.t.
Slogią nuotaiką, niūrias mintis išsklaidantys, maloniai atpalaiduos citrinakvapiai eteriniai aliejai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tamsiuoju, šaltuoju metų laiku itin mėgstami japoniniai laureniai, kvapiosios citrinmirtės, imbierinės citrinžolės (palmarozos), citrinakvapiai eukaliptai ir sėklučiai, taip pat ir citrusai, ypač bergamočių eterinis aliejus“, – pasakoja aromaterapeutė.
Anot L.Kiškūnės, didžiule tonizuojančia emocine galia pasižymi prieskonių kvapai, ypač cinamonų. Jis vertingas emociškai išsekusiems ir nervingiems asmenims — padeda išvengti emocijų antplūdžio, praskaidrina slogias mintis. O juodųjų pipirų eterinis aliejus — tikras nusiraminimas tiems, kuriuos išvargino nuolatinis nerimas ir didžiulis stresas.
„Laukia dideli darbai“
Psichologė Viktorija Gončarova, paklausta, koks yra jos sveikatos bei geros nuotaikos receptas, sako: „Mano gyvenimo taisyklė – geriau laikytis tvarkos nei kovoti su netvarka.
Ryto darbų organizavimas – vienas iš svarbiausių dalykų. Darbo dienomis iš ryto darau paprastą mankštą, pusryčiauju klausydama muzikos, jau daug metų rytais nežiūriu televizoriaus ir neklausau žinių. O kai nesinori lipti iš lovos, sakau sau: „Stokis, tavęs laukia dideli darbai ir gera diena“. Laikui bėgant atsiranda įprotis ir rytas tampa viena geriausių dienos dalių.“
Mankštos pabaigoje psichologė sau kartoja afirmaciją: „Aš atėjau į šį pasaulį ir pasaulis turi skaitytis su manimi, aš – jo širdis, jo centras, tas pasaulis duotas man.“ Jos manymu, tokia rytinė „maldelė“ padeda nusiteikti dienai, suteikia pasitikėjimo, apsaugos ir stiprybės jausmą, saugo nuo virusų.
„Gyvenu šia diena. Visada savęs paklausiu, ką norėčiau ir galėčiau padaryti, kad pakelčiau sau nuotaiką. Tai paprasti dalykai, pvz., pagaminti ką nors skanaus, pažiūrėti gerą filmą.
Šiuo metu mokausi dainuoti, tai man suteikia daug įvairių įspūdžių bei emocijų. Įsigijau spalvinimo knygutę ir vakarais kartu su vaiku spalviname. Jei jaučiuosi pavargusi, leidžiu sau pailsėti be sąžinės graužaties“, – savo žvalumo ir geros nuotaikos paslaptis atskleidžia V.Gončarova.
Labiausiai gydo juokas
Tarptautinės švietėjiškos ne pelno organizacijos „Art of living“ (Gyvenimo menas) mokytoja Danutė Valienė į klausimą, koks yra jos geros nuotaikos receptas, atsako: „Puikią mano nuotaiką palaiko kasdienės dvasinės praktikos (malda, meditacijos, kvėpavimo praktikos), kurias darau be pertraukos jau 15 metų.
Jaučiuosi laiminga, galėdama kasdien būti naudinga žmonėms. Ir kai ištinka gyvenimo sunkumai, iššūkiai, esu dėkinga ir tikiu, jog dieviškumas mane saugo, globoja, besąlygiškai myli ir teikia kiekvieną sekundę viską, kas geriausia, reikalingiausia ir ko esu verta.
Laimė yra būsena. Ir aš vis pasirenku būti laiminga. Myliu, esu mylima ir už viską dėkinga. Kelinti metai gyvenu kitoje šalyje, bet jaučiuosi labai gerai. Kitus mokau ir pati stengiuosi būti čia ir dabar.“
D.Valienė pasakojo, kad keletą metų laikosi sveiko žmogaus programos: „Gyvenu su mintimi, jog esu sveika, nesilankanti pas gydytojus ir kasdien darbinga. Tai veikia.
Po patirtų sunkių sužalojimų autoavarijos metu, politraumų (buvo pažeisti ir plaučiai) dažnai pakosėju, nes reaguoju į dulkes, lakias medžiagas, skersvėjus. Bet žinodama tai, jei yra šalta ar man nepalankios sąlygos, pridengiu kaklą, galvą, pasistengiu, kad kojos liktų sausos. Reikalui esant pavartoju ajurvedinių vaistų, arbatžolių, sirupų. Tai padeda.
O labiausiai gydo juokas, skanus juokas iš savęs, aplinkos. Dabar mano populiariausias posakis: „My laughing and coughing are always together“ (Mano juokas ir kosulys visada yra kartu).
Tai stipriausias, natūraliausias vaistas, nieko nekainuojantis, užkrečiantis kitus. Tuoj pakelia visų nuotaiką, gerina imunitetą, reguliuoja kraujo spaudimą, apsaugo nuo susirgimo cukriniu diabetu, valo visą kvėpavimo sistemą ir, tikiu, pailgina gyvenimą.“
