Dažnai įvairių dalykų dingimai ir paslaptingi atsiradimai mokslo tyliai nurašomi į kategoriją „nepaaiškinami reiškiniai“. Vienas iš tokių paslaptingų objektų – Loughareemos ežeras, kuris yra vos už kelių kilometrų nuo Ballycastle miesto Šiaurės Airijoje.
Daugybę Airijos vietų gaubia mistiškos paslaptys, o šis ežeras unikalus tuo, kad gali gali greitai išnykti ir vėl atsirasti. Įdomu tai, kad kartą keliaudami pro jį galite matyti ramiai tyvuliuojantį vandenį, o kitą – jau tik dykynę.
Mokslininkai vis tik įminė šio ežero paslaptį – tai savotiška požeminė drenažo sistema ir po ežeru esantis didelis kreidos ir durpių sluoksnis. Kartais, kai šis sluoksnis neleidžia ištekėti vandeniui, maitinančiam ežerą, sudarydamas kamštį jis kuo ramiausiai telkšo savo vietoje, tačiau atsiradus protakoms vandens lygis sparčiai krenta. Jei aplankysite šią vietą, kuomet ežeras bus „nematomas“, vargu ar pavyktų jus lengvai įtikinti, kad jis iš viso ten turi būti.
Tokia ežero savivalė – tikras galvos skausmas kelių tiesimo specialistams, nes dėl nepastovaus grunto tenka nuolat taisyti šios teritorijos kelius.
Šis ežeras turi ir kraupią legendą. Pasakojama, kad 1989 metais naktį per šią vietą dviem arkliais kinkyta karieta važiavo generolas Johnas McNeille'as. Ežero viduryje arkliai po kanopomis pajuto vandenį ir ežeras staiga ėmė gilėti. Nors generolas ragino žirgus traukti karjerą – jie visi nuskendo ir, sakoma, kad kai būna pilnatis ir aplink labai tylu girdėti kaip generolo vaiduoklis ragina arklius.
