Šiaulietė Milda (tikrasis moters vardas ir pavardė redakcijai žinomas) teigia, kad visai neseniai prasirgo keista liga, kuri kėlė didžiausią diskomfortą – ant kūno netikėtai atsirado bėrimai, kurie vėliau sukėlė odos lupimąsi. Kas yra rankų-burnos-kojų liga paaiškino ir NSVC specialistai.
Milda pasakoja, kad dirbdama vaikų darželyje ji dažnai susiduria su mažylių ligomis ir virusais, tačiau niekada jų pati „neparsineša“ su savimi į namus. Tačiau visai neseniai ji susidūrė su rankų-burnos-kojų liga, kuri gydytojų dažniausiai yra įvardijama kaip Koksaki virusas, užklumpantis vaikystėje.
„Vieną vakarą netikėtai sukilo aukšta temperatūra (38,2), kuri laikėsi visą naktį ir ryte. Jokie vaistai nepadėjo jos numušti. Prie viso to jaučiau didelį silpnumą, padidėjo kaklo limfmazgiai, skaudėjo gerklę, kuri atrodė panaši į pūlingą anginą.
Dienos eigoje temperatūra be vaistų nukrito iki 37, tačiau vakare pradėjo niežtėti padus, delnus ir aplink lūpas. Šias vietas išbėrė raudonais spuogeliais, kuriuos siaubingai niežtėjo, perštėjo. Dėl to buvo sunku vaikščioti, o taip pat ką nors paimti į delnus. Kurį laiką vaikščiojau kaip ant adatų“, – tikina mergina.
Temperatūra Mildai laikėsi ir toliau, o taip pat jos neramino ir diskomfortą keliantys bėrimai. Tad nieko nelaukusi ji kreipėsi pagalbos į specialistus:
„Gydytojas pasakė, kad susirgau rankų-burnos-kojų liga, kuria dažniausiai yra prasergama dar vaikystėje. Apsikrėtę šia liga suaugę žmonės ja serga kur kas sunkiau. Jis taip pat pasakė, kad vaistų nuo ligos nėra, todėl viskas, ką teks padaryti – laukti, kol ji savaime praeis.
Niežėjimas tęsėsi ir toliau dar 3-4 dienas, o po to susidarė vandeningos pūslelės. Po 1 savaitės nuo delnų pradėjo luptis oda, o po 2 savaičių ir nuo pėdų. Rankų oda jau nusilupo, tačiau pėdų vis dar lupasi iki šiol.“
Pasiteiravus, kokių priemonių ėmėsi, kad numalšintų bėrimų niežulį, Milda sako bandžiusi skirtingus metodus.
„Bandžiau gydytis vaistais nuo alergijos, tačiau tai nepadėjo nuraminti niežėjimo. Taip pat ant padų dėjausi šaltus kompresus, kad šie palengvintų diskomfortą, tepiausi alavijo tepaliuką, tačiau jis nelabai kuo pagelbėjo, gal tik sudrėkino odą“, – pasakoja mergina.
Rankų-kojų-burnos liga
Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų, Koksaki virusas priklauso enterovirusų grupei ir gali sukelti daugybę simptomų. Šis virusas yra skirstomas į dvi skirtingas grupes – A ir B, kurios sukelia skirtingas sveikatos būkles. Štai rankų-kojų-burnos liga dažnai yra siejama su koksaki viruso A16 ir A5 tipais:
„Liga prasideda karščiavimu, sumažėjusiu apetitu, gerklės skausmu. Praėjus 1-2 d. burnoje išsivysto skausmingos opelės. Odos bėrimas su raudonais spuogeliais, kartais pūslelėmis gali išsivystyti ant delnų, padų. Bėrimas gali atsirasti alkūnių, kelių, sėdmenų, genitalijų srityje.“
Skirtingi Koksaki virusai yra paplitę pasauliniu lygiu. Iš viso yra žinomi net 23 Koksaki A viruso serotipai, o B grupės – mažiausiai 6.
Teigiama, kad Koksaki virusinė infekcija plinta nuo žmogaus žmogui fekaliniu-oraliniu būdu ar sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kvėpavimo takų išskyromis. Taip pat galimas užsikrėtimas per aerozolius, vandenį:
„Liga sirgti gali įvairaus amžiaus asmenys, tačiau dažniausiai virusu serga vaikai ir asmenys su nusilpusia imunine sistema. Inkubacinis ligos periodas skiriasi priklausomai nuo ligą sukeliančio Koksaki viruso tipo, pavyzdžiui, Koksaki viruso A9 serotipo sukeltos ligos periodas svyruoja 2-12 dienų, A21 ir B5 – 3-5 dienas.“
Įdomu tai, kad viruso sukeltos ligos požymiai būna labai įvairūs ir skirtingi. Dažniausiai Koksaki virusai sukelia peršalimo simptomus, bėrimą, anginą.
Visgi, specialių priemonių gydyti Koksaki virusinės infekcijos sukeltai ligai nėra. Esant komplikacijoms galimas individualus, simptominis ligos gydymas.
„Taip pat nėra ir vakcinos, kuri apsaugotų nuo Koksaki virusinės infekcijos. Viruso plitimui riboti ir užsikrėtimo rizikai sumažinti patariama kuo dažniau ir kruopščiau plauti rankas, ypatingai prieš valgį, prieš maisto ruošą bei pasinaudojus tualetu, vengti artimo sąlyčio su sergančiais asmenimis.
Be to, neleisti sergančiam vaikui bendrauti su sveikais vaikais ir dažnai valyti ir dezinfekuoti galimai užterštus namų aplinkos paviršius“, – pataria NVSC specialistai.
