Kaunietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut past.) portalui tv3.lt pasakojo, kad jos jau beveik 7-erių metų vaikui susirgus dabar taip labai plintančiu respiraciniu sincitiniu virusu (RSV) ligos eiga atrodo labai sunkai, net tenka keltis paryčiais sugirdyti vaistus nuo karščiavimo.
„Vaikas paskiepytas nuo visko, kas rekomenduojama – kovido, pneumokoko, meningokoko, gripo, vėjaraupių, rotaviruso, visų senųjų baisiųjų ligų. Ir štai grįžta namo, atrodo, lyg peršalimas, ima kilti temperatūra, iš pradžių – 38–38,6 laipsniai. Nieko ypatingo, įprasta liga ir tiek, maniau. O, kaip aš klydau.
Staiga kitą dieną jau turim 39,5–40 laipsniai ir nepavyksta normaliai numušti temperatūros. Pakaitomis naudoju ir ibupromo, ir paracetamolio pagrindu sukurtus vaistus, bet temperatūra krito labai sunkiai, teko ir vaiką išrengti, ir aptrynimus su vandeniu daryti, vienu metu duoti ir tų, ir tų vaistų, kad tik nekiltų temperatūra link 41 laipsnio“, – pasakojo moteris.
Naktį statė žadintuvą, kad sugirdytų vaistus
Labiausiai jai kėlė nerimą tai, kad naktį temperatūra kyla greitai ir tyliai, todėl reikia užsistatyti žadintuvą ir jei karštis siekia 40 laipsnių, nedelsiant duoti vaistų ir vėsinti.
„Skambindavau greitajai pasitarti, sakau, ką daryti, vaistai prieš valandą duoti, temperatūra nekrenta, o kyla, jau yra 40, sako: „Na, mamyte, nereikia norėti, kad taip greit veiktų“. O klausiu, kas bus jei bus 41, tai sako, kad nereikia leisti, jog būtų 41. Sakė: „Jei dar kils – važiuokit į priėmimą“. Tai tada išrengi vaiką ir vėsini kūno temperatūros šlapiu rankšluosčiu.
Naktį gi yra reikalų vėsinti šlapiu rankšluosčiu iš miegų prižadintą vaiką, kuriam 40 laipsnių. Baisiausia, kad vaiko galva, pilvas – karšti, galūnės – ledinės, marmurinės, tai galvą šaldom, kojas masažuojam, kad kraujotaka nors kiek geresnė būtų ir vaistai išsivaikščiotų. 39,5–40 laipsnių temperatūra laikėsi keturias paras, kiti, sako, pakarščiuoja ir ilgiau. O tada labai stipriai suintensyvėjo kosulys, jis lojantis, bronchitinis, balsas užkimo, pradėjo stipriai bėgti nosis. Atrodo, kad baisiausia lyg praėjo, labai tikiuosi, kad taip ir yra. Nuo šito viruso yra skiepai, bet sako, tik ankstukams, o dabar ėmė sirgti ir vyresni ir stipriai“, – patirtimi dalinosi Milda.
Scenarijus nėra netikėtas
Nors nemažai tėvų kaip reikiant įsigąsdinę dėl vaiką užpuolusios ligos, vaikų gydytojai gi primena, kad „grįžusiomis“ virusinėmis infekcijomis stebėtis nereikėtų.
„Turime grįžti į ikipandeminį laikotarpį ir prisiminti, kad sergamumas grįžta į savo įprastas vėžes. Kitaip ir negalėjo būti – sumažinus pandeminius ribojimus matome sugrįžtančias infekcines ligas“, – konstatavo VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja infektologė Inga Ivaškevičienė.
Patvirtinusi, kad įstaiga jaučia išaugusį virusinėmis ligomis sergančiųjų vaikų skaičių, gydytoja tikino, kad jie nesudaro didesnės dalies nei anksčiau įprastais sezonais.
„Situacija nėra išskirtinė ir kalbant apie hospitalizacijos rodiklius. Tik tą sezoną jaučiame anksčiau, nei įprastai, konkrečiai kalbant apie gripą. Šiuo metu į priėmimo skyrių kreipiasi daug vaikų ir statistika būtų tokias, kad per parą yra apie 65 pacientai, sergantys gripu.
Vieni didesnių skaičių, kiek iš jų yra hospitalizuojama, tai praeitą parą turėjome 16 vaikų, kurie buvo gydomi stacionare dėl gripo, vienas vaikas šiuo metu gydomas intensyviosios terapijos skyriuje“, – naujausius duomenis teikė ji.
Paklausta, ar pastebi, kad vaikai sirgtų kaip nors sunkiau, vis tik I. Ivaškevičienė teigė negalinti išskirti kažkokių netipinių klinikinių infekcijų požymių.
Ragina pirmiausia konsultuotis su šeimos gydytoju
Vaikų gydytoja atkreipė dėmesį kartais tėvelių perdėtą nerimą ir norą tiesiai skubėti į ligoninės priėmimo skyrių.
„Ką norėtųsi pabrėžti – dažnai susiduriame su tokiais atvejais, kai vaikas vos sukarščiavo, pacientai po valandos ar dviejų jau atsiduria mūsų priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Tai norėtume paraginti gyventojus ir pacientus, kad bendradarbiautų su savo šeimos gydytojais. Įsivaizduokite, kaip apkraunami įvairūs stacionaro padaliniai, nes turi kaip ir atlikti pirminės grandies funkcijas“, – nuotolinės Sveikatos apsaugos ministerijos konferencijos metu kalbėjo I. Ivaškevičienė.
Paklausta, kokie signalai rodytų, kad tikrai reikia kuo skubiau vykti į ligoninę, ji neslėpė, kad vieno atsakymo ar „piliulės“ čia negali būti.
„Kokie būtų svarbesni požymiai, pavyzdžiui, nemažėjanti temperatūra, arba jei nukritus temperatūrai vaikas vis tiek išlieka vangus arba atsiranda nerimą keliantys požymiai – ypatingas vangumas, atsirandantis bėrimas, suretėjęs šlapinimasis. Vaikai karščiuoja, nustoja gerti, dehidratuoja ir tada prasideda didžioji dalis problemų.
Bet kiekvienu atveju negali stovėti prie susirgusio vaiko, vaikai serga, serga dažnai ir tai tikrai dažniausiai būna ne pirmas susirgimo epizodas tai konkrečiai šeimai. Tai ir elgtis reikėtų panašiai kaip visada, nepamiršti konsultuotis su šeimos gydytoju. Bet jei šeimai kyla nerimas, situacija atrodo nestandartinė, tai nė vienam vaikui nesame užvėrę durų ir visus priimame“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak jos, esminis pastebėjimas yra tas, kad kai kurie pacientai net nesvarsto kreiptis į šeimos gydytoją ir iš karto vyksta į ligoninę, o tai labai stipriai apsunkina medikų darbą.
Kartu ji paragino nepamiršti pasiskiepyti. „Sezonas dar prasidėjo, skaičiai didėja, bet, kaip sakome, skiepytis ne vėlu, kol nesusirgai“, – pridūrė gydytoja.
Epideminis lygis pasiektas 22 savivaldybėse, tačiau nemato pagrindo panikuoti
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pirmadienį paskelbtais duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu, peršalimu ir COVID-19 augo trečią savaitė iš eilės. Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, peršalimu ir COVID-19 rodiklis siekė 1577,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Pasak NVSC, epideminis sergamumo lygis buvo pasiektas 22-ose savivaldybėse. Ankstesnę savaitę jį buvo pasiekusios aštuonios savivaldybės.
Sveikatos centro duomenimis, gruodžio 5–11 dienomis į šalies ligonines dėl gripo pateko 97 žmonės, iš kurių 71 buvo vaikai iki 17 metų. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi šeši asmenys, iš kurių trys buvo 2–17 metų vaikai.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymėjo, jog yra tikėtina, kad sergamumas gripu augs iki sausio mėnesio. Vis tik jis sakė nematantis reikalo skelbti gripo epidemiją.
Pasak NVSC, šiemet Lietuvoje sergamumo sezonas prasidėjo anksčiau nei iki COVID-19 ligos pandemijos. Ankstyvesnė sergamumo sezono pradžia šiemet buvo ir Pietų pusrutulyje.
DIENOS PJŪVIS. Peršalimo ligų banga ritasi per Lietuvą: ar gyventojams jų reikia bijoti?
