Kaunietė Rita, prisimindama gyvenimą iki ligos, atsiduso – „gyvenimas buvo įdomus“. Ji pasakojo, kad augino dukras, studijavo ir turėjo ne vieną pomėgį – domėjosi medicina, sportuodavo, rūpinosi kitais.
„Tikrai buvau aktyvi. Man buvo labai linksma gyventi“, – šyptelėjo pašnekovė, prisimindama ankstesniąsias dienas.
Liga pasireiškė neįprastu simptomu
Ritos gyvenimas apsivertė 2019 metų sausį. Pašnekovės dukra Skirmantė, praleidusi su mama visą laiką nuo jos ligos pradžios, prisimindama neramumų laikotarpį pasakojo, kad tuo metu „sustreikavo“ mamos skrandis. Pasak jos, tuo metu prasidėjo virškinimo sutrikimai – mama vemdavo, jausdavosi silpna ir negalėjo valgyti.
„Mama iš prigimties stipri, visais rūpinosi ir nebuvo linkusi skųstis, tačiau blogai pasijutus buvo paguldyta į ligoninę, medikai jai pradėjo daryti skrandžio ir žarnyno tyrimus“, – atskleidė Skirmantė.
Tuo metu gydytojai manė, kad Ritos problemos yra susijusios su virškinimo sistema, tačiau vieną po kito atliekant tyrimus ir atmetant galimas diagnozes, bėdos buvo pradėta ieškoti kitur.
Tuomet medikai ėmė daryti tyrimus dėl galimos onkologijos ir Rita ligoninėje praleido tris savaites. Vieno rentgenologinio tyrimo metu buvo aptikti destrukciniai židiniai kauluose.
„Tada gydytojai įtarė mielomą ir nukreipė hematologams atlikti kaulų čiulpų biopsiją dėl diagnozės patikslinimo. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tai metastazės kauluose, o pirminis navikas – krūtyje.
Tuo laiku mamai buvo patvirtinta diagnozė ir balandžio mėnesį prasidėjo pirmoji chemoterapija. Dabar mama jau gydosi šešis metus“, – istorija dalijosi Ritos dukra.
„Aš tuoj mirsiu“
Nors daugumai tokia išgirsta diagnozė prilygtų šaltam dušui, tačiau Rita pasakojo, kad tuo metu nesutriko. Ji prisiminė, kad tada jautėsi taip blogai, kad tetroško diagnozės nustatymo ir ligos palengvinimo.
„Man buvo labai blogai, nieko negalėjau valgyti, vemdavau, žymiai nukrito svoris. Kai jau patvirtino diagnozę, gydytojai norėjo daryti dar vieną krūties tyrimą ir tik tada pradėti leisti chemijas (aut. past. – atlikti chemoterapijos procedūras). Aš jiems tada pasakiau, kad leistų kuo greičiau, nes aš tuoj numirsiu“, – pasakojo Rita.
Pašnekovė tikino, kad tuo metu neišsigando. Pirmoji jai į galvą šovusi mintis buvo tokia – „dabar gal pailsėsiu“, nes nuolatiniai skausmai buvo labai išvarginę. Po pirmosios chemoterapijos Rita iškart pasijuto geriau ir pradėjo valgyti.
Pati Rita pasakojo, kad galbūt prie lengvo ligos priėmimo prisidėjo tai, kad ji labai pasitikėjo gydytojais ir jai taikomu gydymu.
Svarstydama apie mamos ligos priėmimą, Skirmantė pridėjo, kad galbūt šį procesą palengvino ir tai, kad mama – labai stipri ir tikinti.
„Mes skaitėme apie onkologinės ligos priėmimo stadijas ir galbūt pas mamą nebuvo neigimo ir kaltinimo. Ji niekada neklausė „kodėl man?“. Kaip stebiu iš šono, ji iškart atėjo į priėmimo stadiją ir prisitaikė prie naujo gyvenimo būdo“, – tikino ji.
Pati Rita pridūrė, kad visuomet stengiasi į gyvenimą žvelgti pozityviai: „Visi serga, visiems kažkas yra, bet aš pajėgiu šypsotis ir dar daug ką galiu padaryti.“
Navikas plėtėsi į papilvę
Per šešerius metus trukusią gydymo kelionę Ritai gydymas buvo pakeistas penkis kartus. Medikams vartojamus vaistus tekdavo pakeisti dėl nepakankamo efektyvumo, pasireiškus šalutiniams reiškiniams ar dėl kitų gydymo standartų. Ji pasakojo, kad vienus vaistus kūnas priimdavo lengviau, kitus – sunkiau.
Iš pradžių jai buvo atliekamos chemoterapijos procedūros, vėliau taikoma hormoninė terapija ir kiti vaistai, turėję stabdyti vėžio plitimą. Praeitų metu pavasarį dėl ligos paūmėjimo buvo paskirta antroji chemoterapija.
„Pirmoji chemija man ėjosi sunkokai, bet iškenčiau. Paskui mane gydė vaistais, tai vieni vienokius šalutinius poveikius sukeldavo, kiti kitokius. Nelabai malonūs tie šalutiniai poveikiai, bet gyvenau normaliai“, – pasakojo Rita.
„Kai mama sako „gyvenau normaliai“, tai rodo jos asmenybės stiprybę. Aš jai primindavau, kad tu gali sau leisti pailsėti, pagulėti, tu esi ligoje, bet jai vis tiek norisi rūpintis artimaisiais ir buitimi. Žiūrint iš šono, chemija buvo sunki, bet dėl pozityvaus nusiteikimo ir nuotaikos ji praėjo pakankamai lengvai“, – mamą papildė Skirmantė.
Pasak Ritos, nors chemoterapijos metu buvo įvairių momentų, tačiau ji šią patirtį prilygino gimdymui – iškentus tą skausmą ilgainiui jis užsimiršta.
Sudėtingiau chemoterapijos procedūras buvo iškęsti 2024 metais, mat tuo metu pilvo srityje Ritai pradėjo kauptis skysčiai ir vis reikėdavo juos „nutraukti“ derinant su chemoterapija.
„Kai man pablogėjo, su gydytoja pradėjome ieškoti naujų vaistų, nes Lietuvoje kompensuojamo gydymo galimybes jau esu išnaudojusi. Atlikus naviko genetinį tyrimą, radome pagal naviko mutaciją tinkamus vaistus, kurie Europos Sąjungoje yra registruoti, tačiau Lietuvoje nekompensuojami“, – paaiškino Rita.
Su vėžiu kovoja dėl anūkų
Rita atvira – gyvenimą ji myli. Labiausiai dėl to, kad gali klausytis už lango čiulbančių paukščių, mėgautis savo gėlyno kraunamais žiedais ir galimybe tikėti Dievu.
Vis tik labiausiai ją į priekį žengti ragina anūkai. Pokalbio metu moteris prisipažino, kad aštuonerių, šešerių ir trejų metų anūkėliai jai yra patys svarbiausi.
„Mane labai įkvepia anūkai. Jie atvažiuoja ir aš viską pamirštu aplink. Aš anksčiau dar ir futbolą su jais pažaisdavau. Dabar jie vis kviečia mane pažaisti, sugalvoja tokių žaidimų, kuriuose galėčiau dalyvauti.
Pamenu, kai užsidėjau savo pirmąjį peruką, anūkai man pasakė: „Močiute, nusiimk, tu labai gražiai ir be jo atrodai“. Jūs galite įsivaizduoti, kiek tai reiškia, kai kažkas pasako, kad tau nereikia peruko būti gražiai. Su jais patiriu tik geriausias emocijas“, – šyptelėjo Rita.
Pradėjus kalbėtis, kas labiausiai sergančią moterį gniuždo ligoje, ji tikino, kad tai – negalėjimas pasirūpinti savo artimaisiais. Skirmantė papildė mamą sakydama, kad Rita buvo pripratusi rūpintis namais, skirdavo daug dėmesio bendravimui su artimaisiais, o dabar jėgų tam lieka vis mažiau.
„Anksčiau turėjau kasdieninį ritmą, stengiausi laiku atlikti darbus, kad nieko nepavesčiau, o dabar mane sustabdo liga. Aš negaliu laikytis man įprasto režimo, tačiau kiekvieną naują dieną sutinku pagal tos dienos savijautą bei jėgas“, – susigraudino Rita.
Šiuo metu Ritai yra reikalingi vaistai, kurie Lietuvoje nėra kompensuojami. Vienos mėnesiui pakankančios dozės kaina – 8 200 eurų. Šeima siekia surinkti reikalingą sumą gydymui ir prašo visuomenės pagalbos.
Ritą globoja Vėžio gydymo paramos fondas, kuriame neatlygintinai dirba medikai ekspertai, kiekvienu atveju įvertinantys, ar prašomas gydymas iš tiesų gali būti veiksmingas, taip pat ar jau išnaudotos visos kompensuojamo gydymo galimybės.
Fondas apmoka tik gyvybiškai būtiną gydymą, o surinkti pinigai pervedami pagal faktinius dokumentus – receptus ir sąskaitas faktūras. Jeigu lieka nepanaudotų pinigų, jie skiriami kitam pacientui. Kiekvienas euras yra labai vertingas.
Gavėjas: Vėžio gydymo paramos fondas
A/s: LT924010051005803705
Luminor bankas AS, SWIFT kodas AGBLLT2X
Paskirtis: Pagalba Ritai
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
