„Trombozė yra dviejų tipų: arterinė, kada kraujo krešuliai, kitaip vadinami trombai, susidaro arterijose. Ir antrasis tipas – veninė trombozė, kuomet trombai susiformuoja venose. Ir vienu, ir kitu atveju liga labai pavojinga, tačiau kraujo krešulių susidarymo priežastys skirtingos“, – aiškina medikas.
Kaip atpažinti trombozę?
Trombams susidarius arterijose, jie dažniausiai aptinkami kaklo ir širdies kraujagyslėse, o kraujo krešuliai susidarę venose dažniausiai aptinkami kojose, taip pat kartais rankose.
„Susidarę kraujo krešuliai nebūtų tokie pavojingi, jei neatitrūktų nuo kraujagyslių, kadangi atitrūkę jie nukeliauja į plaučius. Tokiu atveju ištinka plaučių arterijos tromboembolija: atsiranda dusulys, kiti simptomai ir jei trombas didelis, viskas gali baigtis ir mirtimi“, – nurodo Virginijus Šapoka.
Tam, kad laiku pastebėti trombozę, reikia būti atidiems ir nenumoti ranka į simptomus, kurie kartais iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšmingi.
Esant giliųjų venų trombozei, žmogus ją gali pajausti arba pastebėti, kadangi koja, kurioje yra susidaręs trombas, tampa storesnė, atsiranda skausmas. Deja, kartais trombozė yra nebyli ir nepasižyminti akivaizdžiais klinikiniais simptomais.
„Dažnai būna atvejų, kada žmogus net neįtaria turintis trombozę, tačiau ką nors sunkiai keliant ir staiga sudarant veninį spaudimą, trombas nuo kraujagyslės atitrūksta ir nukeliauja į plaučius“, – perspėja gydytojas.
Arterinės trombozės požymiai, kada trombai susidarė širdies kraujagyslėse, gali pasireikšti skausmais širdies plote, trunkančiais kelias ar keliolika minučių ir juos dažniausiai išprovokuoja fizinis krūvis, įtampa, o kartais ir staigus išėjimas iš karštos patalpos į šaltą orą.
„Jei šie simptomai dažnai kartojasi, tačiau nesukelia rimtų sunkumų, o tik pajuntamas nemalonus skausmas, įprasta, kad žmogui ilgainiui prie to pripranta ir nekreipia į šiuos simptomus dėmesio, manydamas, kad tai nereikšminga“, – pabrėžia gydytojas.
Venų trombozė išskirtinai rūkantiems dažnai pasižymi skausmu blauzdose einant. Tada, pasak gydytojo, žmogus turi sustoti, kiek palaukti, kol skausmas aprims ir toliau eiti. Jo teigimu, prie šių simptomų rūkantys taip pat greitai pripranta ir į gydytoją kreipiasi tik tuomet, kada atsiranda nebepakeliami kojų skausmai nakties metu.
„Be to, esant veninei trombozei įprastai kojos praranda plaukuotumą, išplonėja oda, dėl prastos kraujo cirkuliacijos koja tampa šalta, neatspari šalčiui. Visgi ne paslaptis, kad dėl tokių simptomų retai kas kreipiasi pas gydytojus, todėl trombozė dažnai nepastebima laiku“, – sako V. Šapoka.
Trombozė – įspėjimas apie vėžį
Neretai galima išgirsti perspėjimus, kad trombozės rizika ypač išauga nėštumo metu ir profesorius tai tik patvirtina. Anot jo, nors nėštumas yra natūralus fiziologinis aktas, šiuo laikotarpiu moters organizme vyksta anatominiai pokyčiai, kurie tam daro įtaką.
„Natūralu, kad vaisius gali spausti kraujagysles, taip sutrikti kraujotaka, pradėti tinti kojos ir tai tampa papildomi rizikos veiksniai. Tiesa ta, kad nėštumas vidutiniškai šešis kartus padidina trombozės riziką, lyginant su moterimis, kurios nėra nėščios“, – tikina profesorius.
Taip pat nutukimas arba antsvoris bei vyresnis amžius ženkliai didina trombozės tikimybę. Gydytojas perspėja, kad didelę įtaką ligos išsivystymui daro ir jauname amžiuje pradėti vartoti kontraceptiniai vaistai ir rūkymas tuo pat metu. Sunkios, komplikuotos operacijos, po kurių reikalingas ilgai trunkantis lovos režimas – dar vienas rizikos veiksnys.
„Kitas svarbus aspektas, apie kurį kalbama mažai, kad vėžio susirgimai taip pat gali būti susiję su tromboze. Dažnai dar prieš vėžio klinikinį nustatymą, kada žmogus nejaučia net pirmųjų ligos simptomų, atsiranda veninė trombozė. Pastaroji neretai būna kaip pirmasis perspėjimas apie beprasidedantį vėžį“, – pasakoja gydytojas.
Vis dėlto, šis perspėjimas negalioja visiems vėžio tipams. Pavyzdžiui, šlapimo pūslės vėžys su tromboze yra beveik nesusijęs, tačiau kasos vėžys – atvirkščiai, turi daug bendro su trombozės atsiradimu.
Siekiant sumažinti trombozės atsiradimo riziką, svarbūs keli paprasti, tačiau esminiai profilaktiniai patarimai. Pirmoji gydytojo rekomendacija, padedanti sumažinti veninės trombozės tikimybę – nuolatinis judėjimas.
„Būtina, kad blauzdos visą laiką judėtų, taip venose nesusidarys trombai. Taip pat, kai ilgai sėdime vienoje vietoje, stenkitės neužspausti venų, nesusidėkite koją ant kojos ir nuolatos mankštinkite kojas, kad kraujas visą laiką tinkamai cirkuliuotų. Tas pats galioje ir ilgose kelionėse. Be to, labai svarbus ir pakankamas kiekis skysčių, ypač vasarą“, – nurodo profesorius.
