Šį grybą pažįstantys ir apie jo savybes žinantys skuba jo prisirinkti dėl jo naudos ir iš jo dažniausiai verda arbatą arba gamina ekstraktą.
Vieni juodąjį beržo grybą vadina „stebuklingu“, kiti – „aukso gysla“, o vis dažniau apie jį prabylama kaip apie „priešnuodį vėžiui“ dėl jame randamų naudingų medžiagų.
Lietuviai šio grybo ieško masiškai
Lietuvoje šis grybas išpopuliarėjo, palyginti, neseniai, jį pamilę ir Vakarų Europos gyventojai. Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo gamtininkas Almantas Kulbis, mokslininkai šį grybą vadina visai kitaip nei pavadinimas paplitęs liaudyje – įžulniuoju skyleniu.
Ir nors šis grybas populiarus, jį rasti ne taip jau paprasta. Jo teigimu, šio grybo vaisiakūnius atrasti gana sudėtinga, o ir aptinkami jie Lietuvoje retai.
Šio grybo forma yra panaši į gumbą, kuris yra susiformavęs ant beržo. Šie grybai pasižymi savo juoda spalva, o atskirti jį nuo kitų šios genties grybų gali padėti jo pjūvis, kuriam būdinga oranžinė ir ruda spalva:
„Taip juodąjį beržo grybą nėra sudėtinga atskirti nuo kitų ant beržų atsirandančių gumbų. Apskritai, šie grybai yra virusinės kilmės, todėl neretai, ant beržų pamatę gumbus, žmonės sumaišo šį grybą su kitais grybais.
Todėl jeigu pamatysite, kad ant beržo augantis grybas yra panašus į netaisyklingą karpą, juodas ir rauplėtas, o jeigu dar šviečia ir oranžinė ar ruda spalva, tuomet būkite tikri – susidūrėte su juoduoju beržo grybu.“
Norintiems patiems gamtoje surasti šį grybą, lengvo rezultato tikėtis neverta – kaip juokavo gamtininkas, per vieną išvyką į gamtą to padaryti nepavyks. Vis tik verta žinoti, kur šių grybų dairytis.
„Šio grybo ieškoti reikėtų drėgnesnėse vietovėse, ant beržų liemenų ir kamienų. Kartais nutinka ir taip, kad šis grybas užauga ir ant kitų medžių. Pavyzdžiui, man teko aptikti jį augantį ir ant juodalksnio.
Tačiau manoma, kad ant kitų medžių užaugęs juodasis beržo grybas turės mažiau vaistinių savybių nei tas, kuris augo ant beržo. Nesu vaistininkas, tačiau kiek teko domėtis, girdėjau, kad vaistinės šio grybo savybės įgaunamos, kai grybas susiduria su beržu“, – anksčiau pasakojo A. Kulbis.
Kaip anksčiau TV3 žinioms teigė mokslininkė Nijolė Maršalkienė, šie grybai dažniausiai auga ant karpotųjų beržų, taip pat ant plaukuotųjų beržų, bet jų galima rasti ir ant kitų medžių.
Nors žmonės ieško ir graibsto šį grybą dėl naudų sveikatai, A. Kulbis anksčiau teigė, kad šis grybas – „parazitas“, nes augdamas ant beržo pamažu žaloja medį.
„Kadangi tai yra parazitinis grybas, jis augdamas lėtai pažeidžia medį ir sukelia baltąjį medienos puvinį. Dėl to po maždaug 20 metų grybas gali beržą pražudyti. Žinoma, toks laiko tarpas yra ganėtinai ilgas, kadangi beržai ir patys išgyvena nuo 100 iki daugiausiai 150 metų.
Naujas grybas ant medžio užauga kas 5–7 metus, todėl dažnai šiuos grybus auginantys veisėjai jį augina dirbtinai. Pavyzdžiui, Norvegijoje jau ganėtinai seniai į beržus yra įstatomi specialūs pleištai užleisti šiais grybais. Taip jie auga beržynuose, kartkartėmis surenkant derlių. Girdėjau, kad pramoninių juodojo beržo grybo plantacijų jau yra atsiradusių ir Lietuvoje“, – sakė specialistas.
Naudingosios juodojo beržo grybo savybės
Nepaisant to, čagos, kaip ir kitų funkcinių (medicininių) grybų populiarumas tik auga. Gamtininko tąkart pasiteiravus apie juodojo beržo grybo naudą sveikatai, jis pasidalijo keliais pastebėjimais, kuriuos aptiko daugumoje literatūros šaltinių.
„Apie grybo naudą šaltiniuose yra ganėtinai aptakiai rašoma. Teigiama, kad jis „gali padėti“, „galimai padeda“. Žinoma, labiausiai minima jo naudinga savybė yra ta, kad jis gali padėti gydyti vėžinius susirgimus: pradinėse stadijose gali palengvinti sunkią ligą, sulėtinti auglių vystymąsi, o paskutinėse vėžio stadijose – palengvinti ligoniams kančias. Tačiau kad būtų fiksuoti stebuklingi išgijimai, girdėti neteko“, – pasakojo A. Kulbis.
Apie panašias naudingas šio grybo savybes anksčiau naujienų portalui tv3.lt yra pasakojusi ir grybų entuziaste save vadinanti Giedrė Svaldenytė-Pinot, kartu su seserimi Indre Svaldenyte įkūrusi „Fungi Spells“.
Anot jos, pats juodasis beržo grybas yra pats naudingiausias grybas, augantis Lietuvoje, ir teigė, kad juos verta rinkti dėl ypatingų medicininių savybių.
Mažai kas žino, tačiau visuose grybuose aptinkama imuninę sistemą stiprinančių ir su vėžiu kovojančių ląstelių gamybą skatinančių polisacharidų – beta gliukanų, išsiskiriančių grybus termiškai apdorojus aukštoje temperatūroje.
„Šis grybas, be visų beta gliukanų, kurie padeda stiprinti imunitetą, yra vienas iš gamtoje randamų grybų, kuris turi didžiausią antioksidantų koncentraciją. Čagoje esantys antioksidantai kovoja su oksidaciniu stresu, yra naudingi odai, grožiui“, – naudas vardijo pašnekovė.
Juodasis beržo grybas naudos turi ne tik onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, tačiau ir tiems, kurie nori pagerinti sveikatos būklę sirgdami virškinimo sistemos ligomis.
Tiesa, šis grybas nėra valgomas, todėl iš jo geriausia virti arbatą arba gaminti ekstraktą – taip gausite daugiausiai naudos, teigė G. Svaldenytė-Pinot. Taip pat teigė ir gamtininkas A. Kulbis, tąkart pasakojęs, kad ragavęs arbatos iš šio grybo. Vis tik pabrėžiama, kad prieš pradedant jį vartoti svarbu pasitarti su gydytoju – savigyda užsiimti jokiu būdu negalima.
Kaip TV3 žinioms anksčiau teigė mokslininkė N. Maršalkienė, vartojant grybą svarbu nepamiršti: „Vaistą nuo nuodo skiria tik dozė, padauginti tikrai nereikėtų. Vienam gramui čagos turi būti 40 ml vandens.“
Daugiau apie juodąjį beržo grybą – TV3 žinių reportaže straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Imuninės sistemos stiprinimas: Chaga turi daug antioksidantų, kurie gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir kovoti su laisvaisiais radikalais.
Vėžio prevencija: Kai kurie tyrimai rodo, kad beržo grybas gali turėti priešvėžinių savybių, nes jame esantys junginiai gali slopinti vėžinių ląstelių augimą. Tačiau tai vis dar yra tyrimų stadijoje.
Uždegimų mažinimas: Chaga turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti sumažinti uždegimą ir su juo susijusius simptomus.
Antioksidantų šaltinis: Beržo grybas turi daug antocianinų ir polifenolių, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir senėjimo procesais.
Virškinimo sistemos palaikymas: Kai kurie žmonės vartoja chagą siekdami pagerinti virškinimą ir sumažinti skrandžio ar žarnyno problemas.
Kraujo cukraus lygio reguliavimas: Yra tyrimų, kurie rodo, kad chaga gali padėti stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, kas gali būti naudinga sergant diabetu.
Kur lygūs laukai,
Snaudžia tamsūs miškai,
Lietuviai barzdočiai dūmoja;
Galanda kirvius,
Kalavijus aštrius
Ir juodbėrį žirgą balnoja
