Už tokį pasiūlymą iš 96 parlamentarų 88 balsavo „už“, 7 susilaikė. Projektas komitete ketinamas svarstyti balandžio pradžioje.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad pataisų rengimą paskatino migrantų krizės ir karinio konflikto Ukrainoje metu iškilusios problemos dėl jiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų išlaidų apmokėjimo.
„Dar pernai Lietuvoje prasidėjus nelegalių migrantų krizei, daliai migrantų prireikė sveikatos priežiūros paslaugų. Tuo metu įstatymuose numatytas tik užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvoje, sveikatos priežiūros apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis. (...) Ekstremaliosios situacijos metu migrantų sveikatos priežiūra apmokama vadovaujantis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimais“, – rašoma dokumente.
Pagal šiuos sprendimus, dabar migrantams teikiamų paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo biudžeto rezervo lėšomis. Tačiau nustojus galioti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimams, dalis migrantų vėl nebeturės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo garantijų.
„Ypač atsiradus migrantų krizei išaiškėjo, kad neužtenka suteikti valstybės garantuojamą būtinąją pagalbą, bet atsiranda tokių būklių, kurių metu nesuteikus jokios pagalbos ta būklė ženkliai pablogės ir reikės skubios pagalbos. Todėl operacijų vadovas savo įsakymais šiek tiek praplėtė tą būtinąją pagalbą, už kurią apmoka valstybė“, – pristatydamas projektą Seime kalbėjo vienas įstatymo autorių Antanas Matulas.
Kartu siekia nustatyti ir paslaugų apimtis
Nurodoma, kad analogiškos problemos dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo atsirado kilus kariniam konfliktui Ukrainoje:
„Užsieniečiai, bėgantys nuo karo Ukrainoje, nepateko į Sveikatos draudimo įstatyme nurodytų asmenų kategorijas. Jų atžvilgiu negali būti taikomi ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimai.“
Primenama, kad šiuo metu Lietuvoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis ir situacija kol kas sprendžiama Vidaus reikalų ministro įsakymais.
Pataisų rengėjai pažymi, kad šių įstatymų projektų pagrindinis tikslas yra reglamentuoti nedraudžiamų PSD užsieniečių kategorijas, kuriems sveikatos priežiūros paslaugos būtų apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, taip pat – nustatyti pirmiau minėtų sveikatos priežiūros paslaugų apimtis.
Veryga klausė, kaip bus su eilėmis
Eksministras Aurelijus Veryga savo ruožtu teiravosi, kaip ministerija ruošiasi tvarkytis su ir taip prasta situacija dėl prieinamumo pas gydytojus.
„Dar iki karo, kuris vyksta Ukrainoje, Lietuvoje turėjome labai daug pacientų skundų dėl to, kad tenka labai ilgai laukti gydytojo konsultacijų ir net pas šeimos gydytoją sunku užsiregistruoti, tai gal jūs galite pasakyti, kaip ministerija ketina spręsti šią problemą susidarant papildomiems srautams?“ – klausė jis.
Parlamentaras kartu atkreipė dėmesį į kitą problemą – sudėtingos būklės asmenų gydymą.
„Kaip bus su priemonėmis, kurių tikrai gali prireikti ir prireiks iš Ukrainos atvykusiems gyventojams, kuriems reikės ir onkologines ligas gydyti, kaip ministerija planuoja įsigyti preparatus, kurie perkami itin iš anksto, ar jau yra kažkokios priemonės suplanuotos?“ – klausė A. Veryga.
A. Matulas gi teigė, kad daug atsakymų pritarus projektams bus gauta iš ministerijos sveikatos reikalų komiteto posėdžių metu.
„O dėl eilių išties buvo sutrikusi pagalba tiek pirminiame lygyje, tiek konsultaciniame lygyje dėl pandemijos ir dabar – dėl migrantų. Manau, kad įstaigų tinklo optimizavimas, pati pertvarka, kurios tikslas plėsti ambulatorinę pagalbą, stiprinti šeimos gydytojų komandą (...), visų mūsų pastangomis, manau, pasieksime, kad eilės trumpės. Nors ir nėra jos pačios ilgiausios, kaip kitur Europoje“, – sakė jis.
