Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Inga Lapūnienė sako, kad gripas tuo ir klastingas, jog simptomais yra panašus į peršalimą, tačiau jo pasekmės gali būti negailestingos. Tiesa, žinant specifinius gripo požymius vis dėlto galima laiku jį atskirti, rašoma pranešime spaudai.
Prasideda staiga
„Paprastai peršalimo simptomai labai nemalonūs, tačiau nesunkūs ir kinta palaipsniui – perštinti gerklė, užgulusi nosis, čiaudulys, vandeninga sloga, kosulys, neaukšta temperatūra, kurios gali ir išvis nebūti.
Rečiau juntamas nuovargis ar galvos skausmas. Praėjus kelioms dienoms, išskyros iš nosies tampa tirštesnės, gelsvo atspalvio, galima sakyti, kad tai yra slogos pikas. Po jo tampa lengviau kvėpuoti, sekreto sumažėja, jaučiamės vis geriau, kol savaime pasveikstame. Tai – peršalimas, kurį sukelia įvairūs aplinkoje cirkuliuojantys virusai, – aiškina gydytoja.
– Gripui būdinga staigi pradžia, jau per pirmąsias 12 valandų pasireiškia simptomai. Pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, juntamas raumenų skausmas, kaulų laužymas. Gripu susirgusį žmogų dažnai kamuoja didelis silpnumas, skauda galvą. Būna, kad greta šių gripui būdingų simptomų gali pasireikšti ir kiti peršalimo ligoms būdingi požymiai, retais atvejais – pykinimas arba viduriavimas.“
Išduoda įkyrus sausas kosulys
Pasak gydytojos I. Lapūnienės, gripą nuo peršalimo ligų padeda atskirti ir būtent gripui būdingas įkyrus sausas kosulys.
„Kosulys – gana įprastas peršalimo ligų palydovas. Paprastai jis pasireiškia po keleto dienų nuo pirmųjų ligos požymių, ligos sukėlėjams, dažniausiai virusinės kilmės, nusileidus gilyn į kvėpavimo takus. Gripui būdingas su ligos pradžia prasidedantis labai įkyrus sausas kosulys, kai pacientui, atrodo, sunku susilaikyti bent kelias akimirkas nekosėjant“, – pasakoja gydytoja.
Simptomai dažnai klaidina mažamečių tėvus
Šeimos gydytoja pastebi, kad kartais simptomai gali ir suklaidinti, ypač, jei gripu suserga mažametis vaikas.
„Vaikams iki 5 metų, o ypač kūdikiams, gripas gali pasireikšti šiam susirgimui visai netipiškais simptomais, todėl nežinantiems tėvams gali būti sunku juos atskirti. Pasitaiko atvejų, kai mažyliai praserga ir labai lengva ligos forma ir ši lieka netgi nepastebėta, tačiau sunkiais gripo atvejais liga gali priminti net kraujo užkrėtimą, sepsį. Taip pat gripu susirgusiems vaikams kur kas dažniau nei suaugusiems būdingas viduriavimas ir vėmimas, o tai dažnai suklaidina tėvelius, manančius, kad mažylis greičiausiai apsinuodijo maistu“, – sako gydytoja.
Pasak gydytojos, mažųjų diagnostiką apsunkina ir tai, kad šie negali taip aiškiai įvardyti juntamų simptomų. „Jei tėvai mato, kad vaikui nekrinta temperatūra, jis pasyvus, pykina, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Vaikams gripas trunka ilgiau nei suaugusiems, kyla ir didesnė komplikacijų rizika“, – sako šeimos gydytoja I. Lapūnienė.
Efektyviam gydymui svarbu laikas
Šiandien gripas gali būti efektyviai gydomas antivirusiniais vaistais, tačiau kad gydymas duotų rezultatų, jis turi būti skirtas per pirmąsias 3 paras nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo.
„Įtariant užklupusį gripą atliekamas specialus tyrimas, leidžiantis nustatyti ligos sukėlėją ir patvirtinti arba atmesti gripo diagnozę. Tam paprasčiausiai vatos krapštuku paimamas mėginys iš nosiaryklės. Jei patvirtinama gripo diagnozė, pacientui skiriama antivirusinių vaistų ir, žinoma, ramybės bei poilsio režimas. Dėl to kilus įtarimų, jog užklupusi liga gali būti gripas, reikėtų nedelsti kreiptis į gydytoją“, – sako I. Lapūnienė.
Pavojingiausios, pasak šeimos gydytojos, yra gripo komplikacijos. Laiku nediagnozuotas ir negydomas gripas gali komplikuotis į plaučių uždegimą ar net perikarditą – širdies raumens uždegimą. Gripas labai pavojingas ir besilaukiančioms moterims – gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi ar sukelti priešlaikinį gimdymą. Dėl to efektyviausia gripo prevencijos priemone šiandien laikomi skiepai.
Kada nebepakanka arbatos ir poilsio?
Šeimos gydytojos teigimu, dažniausiai peršalimo ligas žmonės gali sėkmingai įveikti namuose – tereikia poilsio, o savijautai pagerinti pakanka simptominių vaistų. Tačiau svarbu žinoti, kada peršalimas gresia rimtesnėmis komplikacijomis ir reikia suskubti kreiptis į gydytojus.
„Peršalimas pats savaime yra nemalonus, tačiau ne itin pavojinga liga. Daug pavojingesnės negydomo peršalimo komplikacijos, kai iš pažiūros nekalta sloga komplikuojasi į kur kas rimtesnes ligas, tokias kaip bronchitas, sinusitas ar net plaučių uždegimas. Dėl to peršalus nereikėtų ignoruoti užklupusios ligos, eiti į darbą ar kitaip aktyviai leisti laiką.
Tuo metu svarbiausia yra ramybė ir poilsis. Įprastai peršalimo simptomai atslūgsta jau po kelių dienų, tačiau jei pastebite, kad savijauta negerėja ar net blogėja, kyla aukšta temperatūra, kurią sunku sumažinti vaistais ar ji nekrinta ilgiau nei kelias dienas – tai rimtas signalas, jog metas kreiptis į gydytojus“, – sako I. Lapūnienė.
