Mediko teigimu, gripas įsibėgėja, todėl svarbu atpažinti dažniausią gripo komplikaciją – plaučių uždegimą. Oficiali statistika teigia, kad sergant gripu plaučių uždegimas Lietuvoje kasmet nusineša daugiau kaip dvidešimt, dažniausiai virš 65 metų amžiaus, žmonių gyvybių.
Realiai šis skaičius gali būti gerokai didesnis. Netgi laiku rizikos grupių pacientams paskyrus antivirusinius medikamentus gripas gali komplikuotis.
Penkios situacijos, kai sergant ar ką tik persirgus gripu verta pagalvoti apie plaučių uždegimą.
1) kreipkitės į gydytoją, jeigu staiga atsinaujino karščiavimas, sustiprėjo kosulys, skrepliavimas, dusulys, atsirado dažnas alsavimas (daugiau 20 kartų per minutę) ir skauda apatinę krūtinės ląstos dalį, o skausmas stiprėja giliai įkvepiant ir ima silpnėti gulint ant nesveikos pusės.
2) kreipkitės į gydytoją, jeigu po persirgto gripo vėl pakilo temperatūra (gali būti nedidelė, iki 38 laipsnių Celsijaus), kamuoja kosulys, dusulys, vargina raumeninis krūtinės skausmas (skausmas stiprėja kosint), silpnumas ir galvos skausmai.
3) kreipkitės į gydytoją, jeigu jūsų vaikas serga gripu, o jo būklė keičiasi ir/ar blogėja. Reikia sunerimti, jeigu keletą dienų gripą ir aukštą temperatūrą normaliai toleravęs vaikas tapo vangus, atsisako valgyti ir gerti, nereaguoja į aplinką arba atvirkščiai yra neįprastai neramus, vis smarkiau kosti, kosulys sukelia skausmą, vaikas yra išbalęs, o kvėpavimas dažnesnis negu įprastai.
4) nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jeigu sergančiam gripu vyresnio amžiaus žmogui nėra aukštos temperatūros, bet naujai atsirado galvos svaigimas, didelis silpnumas ir smarkiai sumažėjo kasdienis aktyvumas bei apsitarnavimas.
5) nedelsiant vykite į skubios pagalbos skyrių, jeigu sirgdami gripu jūs, jūsų artimas ar globojamas žmogus dar serga lėtine obstrukcine plaučių liga, bronchine astma, sunkia širdies liga, o jo kraujospūdis ėmė kristi žemiau 60 mmHg (milimetrų gyvsidabrio stulpelio), kvėpavimo dažnis tapo didesnis negu 28 kartai per minutę ir sutriko orientacija aplinkoje ir laike.
