Šie ir kiti klausimai dėl ruošiamos reformos ketvirtadienį kelti Seime Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ susitikime su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybe ir kitų institucijų atstovais.
Kaip patvirtina pati SAM, daugiausiai dėmesio pastaruoju metu sulaukia diskusijos dėl ligoninių tinklo pertvarkos – baiminamasi, kad po jos dalis sveikatos paslaugų nuo gyvenančiųjų periferijoje tik nutols.
Ministerijos atstovai gi akcentuoja, kad vienas pagrindinių siekių – didinti ambulatorinių paslaugų apimtis, mat stacionarinės pagalbos bet kuriuo atveju reikės vis mažiau.
„Iki 2022 metų, ar nieko nedarant, ar priimant tam tikrus sprendimus, stacionarinių paslaugų poreikis mažės dėl demografinių pokyčių“, – sakė O. Vitkūnienė.
„Turime tokią istorinę situaciją, kai žmonės vis dar linkę naudotis stacionarinėmis paslaugomis, ypač sergant tokiomis ligomis kaip cukrinis diabetas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, kai kitos šalys naudoja ambulatorines paslaugas ligai suvaldyti.
Kalbant apie pasiskirstymą šalies viduje, stebimi netolygumai savivaldybių dėl išvengiamų hospitalizacijų. Tenka maždaug apie 31,4 atvejis 100 tūkst. gyventojų, tad turime kur pasitempti ir tobulėti. Hospitalizacijų vartojimo rodiklis Lietuvoje yra labai aukštas – apie 18,7 atvejai 100 tūkst. gyv., kai senųjų Europos Sąjungos (ES) šalių yra apie 15, 17“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.
Stacionaro paslaugų poreikis mažės dėl demografinių pokyčių
Kaip pasakojo ji, pasinaudojus gerąja patirtimi valdant COVID-19 pandemiją šiuo metu yra siūlomas 5 regionų bendradarbiavimo modelis.
„Didžiausias iššūkis ateityje yra dėl stacionarinių paslaugų poreikio ateityje. Taikant prognozavimo metodus ir analitiką matome, kad iki 2022 metų, ar nieko nedarant, ar priimant tam tikrus sprendimus, stacionarinių paslaugų poreikis mažės dėl demografinių pokyčių.
Ir yra prognozuojama apie 1700 lovų mažėjimo tendencija – tiek jei liks, kaip yra dabar, tiek jei lovos funkcionuotų 300 dienų per metus. Dabar jos funkcionuoja 275 dienas“, – kalbėjo O. Vitkūnienė.
Ji tikino, kad paslaugų transformacija iki 2025 m. neišvengiama. O vietoje stacionarinių paslaugų yra siūlomos ambulatorinės dienos paslaugos, pacientų srautų valdymas.
„Apie ką daug kalbame susitikimuose – dėl akušerijos, pediatrijos paslaugų, tik chirurginės ir terapinės paslaugų kelia mažiau klausimų, nes turi galimybę išlikti kiekvienoje savivaldybėje“, – tvirtino SAM atstovė.
Užsibrėžta, kad hospitalizacijos iki 2025 m. mažės apie 20 proc., ambulatorinių paslaugų daugės – iki 50 proc. ir dienos chirurgijos paslaugų – iki 30 proc.
Abejoja, ar pagerės prieinamumas
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Dalis Vaiginas patikino, kad sveikatos įstaigos tikrai negalvoja, kad viskas yra gerai ir kad nieko nereikia keisti.
„Bet klausimas, kaip tą padaryti. Matyt, ir praėjusios, ir šios Vyriausybės pastangų yra, kad paslauga būtų ir kokybiškesnė, ir prieinamesnė. Mano vadovaujama asociacija atstovauja mažesnių ir vidutinių ligoninių dalyvius sveikatos sistemoje. Matome, kad paslaugas suteikiame apie pusei šalies gyventojų. Ar gerės ta paslauga po to tokių veiksmų, abejoju, ar pagerės prieinamumas“, – teigė jis.
Asociacijos atstovas pažymėjo, kad čia išliekanti opi problema – personalo stygius.
„Nesulaukiame pagalbos, kaip tą personalą prisivilioti, gydytojai, slaugos specialistai sensta – jų amžius artėja prie 60 m. Jie natūraliai susens ir įstaigos, matyt, sunyks.
Bet problema ta, kad periferijos, regionų gyventojams nutols ir skubi pagalba – ypač chirurginė trauminė pagalba, kurios kad ir naktimis būna mažai, bet jos vis tiek reikia“, – pabrėžė D. Vaiginas.
Jis pažymėjo, kad sveikatos apsauga nėra vien tik verslo sritis, jog įstaiga vien būtų tvari: „Ji tokia turi būti, bet sveikatos paslaugų teikimas turi būti užtikrintas.“
Rajoninėse ligoninėse – tik dienos chirurgijos poreikis
Savo ruožtu Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius, atliepdamas į tokius nuogąstavimus, teigė, kad permainos paliestų tik 5 proc. pacientų, kuriems reikia stacionarinės pagalbos.
„Pagal mūsų skaičiavimus, tik apie 5 proc. pacientų tektų pakeisti savo vykimo kryptį – vykti ne į vieną, o kitą ligoninę. Taigi prieinamumas pasikeistų, bet išliktų pakankamas tik 5 proc. pacientų, kurie šiuo metu vyksta į stacionarus.
Pas mus stacionarinių paslaugų mažėja ir jų toliau mažės. Bet jei mes kiek suefektyvintume sistemą ir sumažintume hospitalizaciją, nes dar leidžiame būti sau tokie išlaidūs kaip kad kokia Austrija ar Vokietija, tai jei mes tą sumažintume bent iki naujųjų ES šalių vidurkio, tada pas mus 20 proc. sumažėtų hospitalizacijos“, – kalbėjo jis.
Anot G. Kacevičiaus, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos jau dabar auga ir augtų dar greičiau. Jis pažymėjo, kad tie pacientai, kurie gauna paslaugas stacionare, galėtų gauti dienos paslaugas.
„Štai turime 33 rajono ligoninėse, tai visose jose kartu paėmus per po darbo valandų ir naktį atvyksta 17,5 paciento dėl chirurginių problemų. Tai reiškia, maždaug pusė paciento per parą į vieną ligoninę. Tai mūsų mažose ligoninėse iš esmės yra dienos chirurgija“, – konstatavo jis.
Žada pritraukti specialistus
Komentuodama specialistų pritraukimo klausimą sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė priminė vyriausybės programą, kur numatyta specialistus pirmiausiai pritraukti per Europos struktūrinių fondų investicijų projektą.
„Jis jau dabar yra prasidėjęs ir tęsis toliau. Jo esmė – kai 80 proc. rezidentūros dengia struktūrinių fondų parama ir tik 20 proc. gali savivaldybė ar pati įstaiga ir taip prisitraukti specialistą iš rezidentūros. Turiu pasakyti, kad šis projektas kol kas nepasiekė norimų rezultatų dėl aktyvumo. Mes jį dabar labai paskatinome ir savivaldybės turės tokią galimybę.
Kitas dalykas – planuojame įvesti etapines kompetencijas, dabar dirbame su universitetais, kai rezidentūroje žmonės tam tikrais etapais turės išvykti į rajonus ir susipažinti su visa sveikatos sistema, o ne vien universitetine sistema“, – aiškino ji.
Anot viceministrės, privalomo atidirbimo jauniesiems gydytojams Vyriausybės programoje nėra numatyta, bet, jos manymu, tai vėl paskatins diskusijas.
„Nes kodėl rajonuose trūksta specialistų? Visiems trūksta vizijos į ateitį“, – pridūrė ji.
Problema – dėl privačių gydymo įstaigų
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigė, jog savivaldybės dėl pertvarkos neturi vieningos nuomonės, nes situacija jose yra labai skirtinga. Jos teigimu, galimybė stiprinti pirminę sveikatos priežiūra savivaldybėms yra priimtina, tačiau kalbant apie ligoninių pertvarką, lūkestis būt pradėti nuo bandomųjų projektų tose savivaldybėse, kurios yra pasiruošusios veikti pagal naująją sistemą.
Taip pat ji pabrėžė, kad neišspręstas lieka privačių įstaigų įsitraukimo į šią sistemą klausimas.
Demokratų frakcijos narys Algirdas Stončaitis taip pat pastebėjo, jog pertvarkoje numatoma daugiau atsakomybių atiduoti privačioms įstaigoms, tačiau šiuo metu jos nėra suinteresuotos teikti kai kurių paslaugų.
„Šiandieną aiškiai jūs žinote ir visi žinome, kad yra nepatrauklūs įkainiai ir privatus verslas paima tas paslaugas, kurios finansiškai apsimoka, tačiau sunkesnės, lėtinių ligų, sunkių ligų gydymas, jis šiandien neapsimoka ir verslas šito neima, yra paliekama valdiškoms įstaigoms, kas irgi šiandien nepakeliama našta jau yra“, – kalbėjo jis.
D. Jankauskienė pripažino, kad klausimas dėl privačių įstaigų klausimus kelia ir savivaldybės.
„Mes esame parengę parengę bendradarbiavimo sutarties projektą, kurį dabar atvirai pasakysiu, mums labai užprotestuoja pačios privačios įstaigos, nes tą bendradarbiavimo modelį – jos bijosi jo, kad valstybinės įstaigos jų neuzurpuotų, kad neleistų nedalyvauti reformoje, kad tai būtų savanoriškumo principas dalyvauti ar ne, kad ta sutartis būtų tik bendradarbiavimo, ne jokių paslaugų teikimo, ką aš galiu garantuoti“, – pasakojo viceministrė.
Plane – mažinamas lovų skaičius ir skatinamas bendradarbiavimas
SAM parengtoje sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą, sutartimis skatinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą.
Pagal ministerijos parengtą modelį, iki 2030 metų reikės mažinti apie pusantro tūkstančio aktyvaus gydymo lovų nuo esamų daugiau kaip 16 tūkstančių.
Taip pat bus siekiama didinti dienų, kai lova yra aktyviai naudojama, skaičių nuo daugiau kaip 270 iki 300 dienų per metus.
D. Jankauskienė teigė jog reformą siekiama įgyvendinti ne „iš viršaus“, o skatinant bendradarbiavimą.
„Šį modelį mes pasiskolinome iš COVID-19 bendradarbiavimo platformos, kai įstaigos pradėjo bendradarbiauti ir mato tame prasmę, todėl mes tikrai labai daug tikimės. Aišku, netgi daugiau tikėjomės iš visų šių regioninių posėdžių – kad savivaldybės tarpusavyje ims tartis, ims susikalbėti. Truputėlį nuvylė, kad savivaldybės nenorėtų to daryti“, – teigė ji.
Savivaldybių šiuo metu prašoma pateikti savo pastabas apie paslaugas, kurias norėtų teikti gyventojams bei tam reikalingas investicijas.
