Kaip pasakojo „MediCa klinikos“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė, palankiausios virusams, tarp jų – ir COVID-19, plitimui drėgnas ir vėsus oras.
„Iš esmės virusų plitimui labai palanki vėsuma ir drėgmė. Dėl to dažniausiai ir nemažą pacientų skaičių turime būtent rudenį, pavasarį, kai sąlygos plisti virusams geriausios.
Tačiau jei kalbėsime apie žiemos periodą, negalima taip teigti, kad esant kuo šaltesniam orui turime išaugusį sergančiųjų skaičių. Netgi atvirkščiai – kuo fiksuojamos šaltesnės temperatūros, pradedant nuo -8–9 ir dar žemiau, tai jos dažnai tokių susirgimų neduoda“, – aiškino gydytoja.
I. Juškienė pabrėžė, kad tiek ir virusams plisti tokia temperatūra nėra labai palanki, tiek ir žmonės tuo metu būna tinkamai apsirengę.
„Ypač dar kai nešiojame kaukes, tai realiai jokių sąlygų virusas plisti neturi. Jei kaukių nenešiotume, tai plitimas būtų šiek tiek mažesnis, nei kad kai yra vėsu ir drėgna“, – sakė ji.
Maža tikimybė užsikrėsti lauke
Paklausta, ar ir esant ne tokiam šaltam orui būnant lauke išties yra didelė rizika pasigauti kokį virusą, kad reikia dėvėti kaukę, gydytoja sutiko, jog tokia tikimybė maža.
„Lauke, jei laikomasi atstumo ir kitų rekomendacijų, bet nedėvima kaukės, užsikrėsti COVID-19 tikimybė nėra didelė. Vis tiek yra oro gūsis, jo srautas, kuris nupučia mūsų iškvepiamą orą, su kuriuo išsiskiria ir įvairios bakterijos ir virusai. Tai jei laikomasi rekomendacijos nesibūriuoti, laikytis 2 metrų atstumo vienas nuo kito, išeinama tiesiog pasivaikščioti lauke, būti be kaukės tikrai nėra pavojinga.
Aišku, šiuo metu yra kiti mus apribojantys kriterijai, Vyriausybės nutarimai, kad privalome dėvėti kaukes. Bet jei kalbame apie paties viruso sklidimo mechanizmą, buvimas lauke be kaukės, laikantis minėtųjų rekomendacijų, yra pakankamai saugus“, – aiškino I. Juškienė.
Pramogaujant nepamiršti atsargumo
Medikė kartu priminė, kad savaime virusas ore nesklando, o plinta tik kontakto su kitu asmeniu metu, mat žmogus yra infekcijos šaltinis ir nešiotojas.
Todėl ji atkreipė dėmesį, kad net ir būnat lauke rizika užsikrėsti didėja, jei yra smarkiai būriuojamasi.
„Dabar, kai už lango toks žiemiškas oras, daug matome važinėjančių nuo kalniuko, užsiimančių kitomis šaltojo meto pramogomis. Tai tie žmonės, susibūrę kur ant kalniuko, kontaktuoja, nėra taip, kad laikytųsi 2 metrų atstumo.
Todėl ir ta priežiūra ir policijos pusės, kad žmonės laikytųsi numatytų reikalavimų, yra racionalūs. Tačiau, taip, vieni leistis nuo kalniuko galėtume ir be kaukės ir tai būtų pakankamai saugu, jei išlaikomas atstumas nuo aplinkinių“, – pastebėjo pašnekovė.
Daugėja paprastų peršalimų
Gydytoja kartu pasakojo, kad šiuo metu kiek keičiasi situacija dėl bendro sergamumas peršalimo ligomis.
„Dar prieš savaitę būdavo pakankamai sunku atskirti, ar tai yra peršalimas, ar jau Covid-19 infekcija. Ji, kaip žinia, turi nestandartinę kliniką, kuri pasireiškia ir galvos skausmais, ir kitais nespecifiniais simptomais, kuriuos galima priskirti bet kuriai kitai peršalimo ligai. Todėl tik atlikus testą matėme, kad tai tikrai Covid-19 infekcija. Šią savaitę vaizdas kiek pasikeitė – sergančiųjų su tipiškais koronaviruso simptomais po truputį mažėja“, – pastebėjo gydytoja.
Anot pašnekovės, tam įtakos gali turėti ne vienas veiksnys – dirbama iš namų, tad žmonės kiek sunegalavę nelabai skuba kreiptis.
„Čia yra dar viena Covid-19 infekcijos identifikavimo problema – tai pačių pacientų nesikreipimas, kai jie suserga“, – pridūrė ji.
Be kita ko, šiuo metu daugėja kitų peršalimo ligų.
„Jos po truputį „atsveria“ vyravusių susirgimų „puokštę“ – daugėja nesudėtingų slogų ar gerklės uždegimų, bendro pobūdžio peršalimų. Tam įtakos turi šių ligų įprastas sezonas, žiemiškesnės oro sąlygos.
Realiai dabar yra persipynusios trys ligos – gripas, Covid-19 ir peršalimo ligos. Aišku, dėl gripo situacija šiemet kiek iškreipta, nes sergamumą veikia bendros dabartinės pandemijos prevencijos priemonės ir ribojimai“, – pastebėjo I. Juškienė.
Vėdinimas – būtina sąlyga
Gydytoja priminė, kad nepaisant lauko temperatūros už lango, siekiant apsisaugoti nuo virusų būtina nepamiršti ir patalpų vėdinimo, mat bet kokia oro kaita patalpose bus tik į naudą.
„Įleisti šviežio oro nepriklausomai nuo to metų laiko, reguliariai vėdinti patalpas vienareikšmiškai yra tik naudingas dalykas. Visi tie patys nusėdę virusai ir bakterijos, kurie cirkuliuoja ore, pagauti šviežio oro gūsio, yra ištraukiami į lauką“, – aiškino I. Juškienė.
Be kita ko, patalpas itin svarbu vėdinti ir tausojant gleivines nuo per didelio išsausėjimo, kurį skatina patalpų šildymas.
