„Tris kartus, už pakarpos iš ano pasaulio, mane ištraukė gydytojai, jau beveik mirštantį. Prifarširuoja vaistų, ištraukia, atgaivina. Atsipaipalioji ir vėl, atrodo, gyveni. Taip jau buvo, kad mačiau tą vaizdą, kai viskas siaurėja akyse, kai jauti, kad rankos ir kojos šąla. Tuomet supranti, kad jau miršti. Staiga pribėga gydytojas, patikrina, ima kraują, numato, kas tau yra ir gelbėja tave. O dėkingumą gali išreikšti tik tuo, kad vėl esi gyvas“, – laidoje „Sveikas rytojus“ jautrų pasakojimą pradėjo su donoro širdimi jau 16 metų gyvenantis R.Verekotas.
Komplikacijas paliko gripas
Rimvydas, kaip niekas kitas, supranta, kaip svarbu skiepytis, jei tik yra galimybė išvengti ligų. Mat kažkada vyras susirgo gripu, kurio komplikacijos paliko sunkų širdies raumens uždegimą. Paklaustas, kiek jam dabar yra metų, Rimvydas atsako klausimu: „O nuo kurio gimtadienio skaičiuoti?“.
„Man širdį transplantavo profesorius Vytautas Jonas Sirvydis. Jis unikalus žmogus bei šviesiausias protas. Taip pat ir profesorius Kęstutis Ručinskas. Jie kartu man darė transplantaciją. Galiu pasakyti tik gerus žodžius. Esu labai dėkingas“, – laidoje gydytojams, prikėlusiems jį antram gyvenimui dėkojo R. Verekotas.
R. Verekotas pripažįsta, kad nepakaktų laiko išvardyti visų jam padėjusių gydytojų, slaugytojų vardus ir pavardes. Vyras puikiai prisimena ne tik jų veidus, bet ir asmenines istorijas. Juk tiek daug laiko praleista gydymo įstaigose, tiek bendrauta, kalbėta, o sunkią akimirką – ir atvirauta.
Dėkingumo jausmas niekur nedingęs, o sena istorija apie bandymą daktarui nunešti atsidėkojimo vokelį – Rimvydo pasakojama iki šiol.
„Man mama sakė, kad reikia atsidėkot gydytojams. Nuo seno visi neša, kiša tuos pinigus, o aš nežinojau ir nemokėjau, kaip tai daryti. Sukaupiau drąsą, nuėjau pas gydytoją ir sakau: „Daktare, kaip čia man Jums atsidėkoti?“, o saujoje laikau pinigus. Gydytojas atsakė: „Va, tu stovi prieš mane, esi gyvas, šypsaisi, man tai yra geriausia padėka. Tu už tuos pinigėlius vitaminų sau nusipirk, tau labiau reiks“, – apie savo bandymą pinigais atidėkoti gydytojui pasakojo R. Verekotas.
Norvaišos gydymo įstaigose lankosi dažniau
Ilgamečiai gydytojai ir legendiniai Lietuvos šokėjai Jūratė ir Česlovas Norvaišos pripažįsta, kad šiandien, dažniau nei ankščiau, tenka lankytis gydymo įstaigose. Garsi pora džiaugiasi pokyčiais medicinos sektoriuje – išreikšti savo padėką vokeliais kuo toliau, tuo labiau tampa nebepriimtina.
Č. Norvaiša pastebi, kad yra daug sektinų pavyzdžių – medikų, kurie savo darbą atlieka su didžiuliu profesionalumu ir nuoširdžiu rūpesčiu.
„Vienas gydytojas man pasirodė skirtingas nuo visų. Tai profesorius Juozas Kupšys. Jam nesvarbu, ar jis profesorius, ar aš šlavėjas. Jis atras laiką tau paskambinti, paklausti kaip tu gyveni, ar tau skauda, ar neskauda“, – laidoje pasakojo Č. Norvaiša, o J. Norvaišienė jam antrino, kad nepaprastai svarbu, jog medicinos sektoriuje darbą rinktųsi tie žmonės, kurie turi jautrumą kitam žmogui.
Jūratė ir Česlovas tvirtina, jog Hipokrato priesaika duodama visam gyvenimui. Nepaisant amžiaus ar aplinkybių. Jie patys ne kartą gelbėjo žmones gatvėje ar net scenoje.
„Buvo, ir gimdymą priėmėme vagone važiuojant į Maskvą. Per vagono radiją paklausė, ar yra traukiny gydytojų. Nieks neatsiliepė, neprisipažino, o mes iškart pasisakėm. Buvo kitas atvejis, kai scenoje buvo nutrenktas žmogus. Įvyko trumpas sujungimas ir jis gavo porciją srovės ir mes jį išgelbėjome, pirmieji puolėme ant scenos. Mes visada žinome, kad esame gydytojai, to mes nepamiršome niekada. Be to, gydytoju tu gali ir nebūti, bet žmogumi būti privalai“, – laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo legendiniai Lietuvos čempionai Jūratė ir Česlovas Norvaišos.
Laidos reportažo kūrimas buvo finansuojamas iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.